Dievas girdi maldą… o taip pat ir ne – 2017.06.12

Kornelijau, tavo maldos išklausytos.
Apaštalų darbų 10, 31
Kornelijus visa širdimi ieškojo Dievo. JIS išgirdo šio romėno maldą ir pasiuntė pas jį Petrą, kad šis jam galėtų paskelbti Evangeliją. Taip, Dievas girdi maldą!
Bet dažnai patiriame visai ką kita: Dievas negirdi mūsų maldų ir neduoda jokio atsakymo. Kodėl??
Kartais yra taip, kad Dievo atsakymas man paprasčiausiai nepatinka. Tuomet aš klausiu dar kartą ir dar kartą … tačiau Dievas tyli. JIS jau kalbėjo ir davė atsakymą, tačiau man nepatiko. Savo mamą aš galėdavau perkalbėti, kai vis klausdavau ir klausdavau. Bet Dievas nėra žmogus. Jei JIS vieną kartą kažką pasakė, tai taip ir yra. Mes elgiamės kažkiek vaikiškai, tik to nepastebime. Taigi aš turiu ilgokai pamąstyti ir ištirti, kad galbūt Dievas jau davė atsakymą, jeigu JIS tyli.
Kartais Jo atsakymas yra Dievo knygoje, Biblijoje. Tik aš norėčiau sau Jo išskirtinio pritarimo, išimties. Bet Dievas negali to leisti nei man, nei kitiems. JIS yra Dievas, JIS negali savo Žodžio keisti pagal kiekvieno skonį ir nuolaidžiauti. Ir , atvirai pasakius, toks Dievo aiškumas man labiau patinka, nei pasisakymai tokio, kuris kartais taip sako, kartais ne, arba net vienu metu ir taip, ir ne (kaip tai meniškai daro kai kurie politikai).
Kartais meldžiuosi už kažką, bet negaunu iš VIEŠPATIES jokio aiškaus nurodymo. Tuomet dažnai yra taip, kad Dievas nori pats kalbėti tam asmeniui, Jam nereikia manęs kaip tarpininko. Tam asmeniui tai yra daug geriau.
Kartais savo idėjoms ir planams noriu Jo palaiminimo. Aš jau viską esu paruošęs, Jam reikia visa tai tik palaiminti. Bet dažnai JIS turi visai kitas mintis ir aišku JIS nėra mano pagalbininkas, kuris įsiterpia pagal poreikį, kad įgyvendintų mano planus. Aš turiu prie Jo prisitaikyti, o ne atvirkščiai.
Kartais aš turiu tam tikrą dalyką ir pats padaryti. Dievas visiškai atiduoda į mano rankas. JIS patiki tai man. Bet iš tingumo aš mieliau norėčiau, kad Dievas tai padarytų. Tačiau JIS tyli ir savo nusistatymo nekeičia. Kartą vienas žmogus buvo bėdoje ir aš būčiau galėjęs jam padėti. Tačiau aš paprašiau Dievo, kad jam padėtų. Bet JIS to nepadarė, nes tai buvo man patikėtas dalykas, kurį turėjau padaryti.
Kartais mane nuo Dievo skiria nuodėmė, kaip koks tirštas rūkas. Kaip JIS tada turėtų išgirsti mano maldą? Aš turiu pirma apsivalyti, kad vėl galėčiau pasirodyti Jo akivaizdoje.
O kartais meldžiuosi visiškai egoistiškai, prašydamas daugiau pinigų, geriausio maisto, gero automobilio ….na, norų turiu daugybę! Dievas yra dosnus ir mielai dovanoja. Bet su Juo negalima taip elgtis kaip su norus pildančiais automatais.
Ačiū, Tėve! Tu girdi mano maldą! Kartais aš elgiuosi kažkiek vaikiškai, tačiau Tu girdi kiekvieną maldą. Ir duodi atsakymą. Kitokį, nei aš tikiuosi išgirsti, bet Tu atsakai man visada. Tu pažįsti mano širdį ir žinai, ką aš galvoju. Tu visada teisingai išgirsti mano maldą. Ačiū už tuos daugybę kartų, kai Tu tiesiogiai atsakei. Taip, aš žinau, Tu girdi mane!!