Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.
Mato 6, 19 – 20
Dažnai atsitinka taip, kad žmonės daug dirba, nemažai susitaupo, bet užklupus nelaimei staiga visko netenka. To būtų galima išvengti, jei taupytumėme dangiškame banke.
Prieš tai esančiose eilutėse kalbama apie pasninkavimą, išmaldos davimą bei maldą. Jėzus visuomet sako: Tėvas regintis tamsoje, jums atlygins. Tam tikra prasme tai yra įmoka dangiškajam bankui. Tarp kitko, palūkanos jame yra stulbinančios!!
Skirtumas tik tas, kad apskaitos apie savo dangaus sąskaitą mes negalime vesti. Žmonės, norintys užfiksuoti ar užsirašyti visus padarytus gerus darbus, danguje nieko neras. Jėzus žino visus mūsų poelgius ir mūsų atlygį. Kai daliju išmaldą, mano kairė turėtų nežinoti, ką daro dešinė. Mato Evangelijos 25-ame skyriuje teisieji klausia: VIEŠPATIE, kada gi mes padarėme Tau gera? – Jie net nebeatsimena. Tai tarsi jų charakterio bruožas, jie taip elgiasi automatiškai ir tai laikoma normaliu elgesiu, o ne auka ar ypatingu darbu. Jėzus danguje pagirs ir įvertins daugelį žmonių ir jie liks nustebę, nes savo gerų darbų jie net neatsimins. O kiti, kurie nuolat daug aukojo, meldėsi ir net pasninkavo liks nepastebėti, nes savo atlygį jie jau gavo čia žemėje.
Dangaus bankas yra skirtas mažiems žmonėms, kurie nėra atlikę jokių didelių darbų. Jėzus formuoja mažuosius, kuklius žmones, taip, kad jie atspindėtų didingą Jo esybę. Jie atlieka smulkius darbus, kurie Jėzaus akyse yra neapsakomai vertingi.
Vienas vyrukas, nesugebėjęs nei skaityti nei rašyti, kasdien eidamas į darbą, pakeliui užeidavo į vieną bažnytėlę, kad galėtų keletą minučių pasimelsti: Jėzau, aš čia! Tuomet jis susirgo ir atsigulė į ligoninę. Tačiau kiekvieną rytą, tuo laiku, kai įprastai jis būdavo bažnyčioje, prie jo lovos pasirodydavo Jėzus ir sakydavo jam: aš čia! Šiandien aš ateinu pas Tave.
Gali būti, kad mūsų darbai yra dangaus lobis. Tačiau didžiausias mūsų lobis yra pats Jėzus. Ten, kur yra mano turtai, ten yra ir mano širdis. Kaip tai bus nuostabu, kai vieną kartą išsipildys mano troškimas ir aš regėsiu Jį veidas į veidą!
Tuomet bus patenkinti visi mano poreikiai.
Dėkoju, Jėzau, kad esi didžiausias mano turtas! Tu atidavei už mane Savo brangią gyvybę ir net gyveni manyje. Stengsiuosi elgtis su Tavimi kuo atsargiau, kad Tavęs neužgaučiau. Noriu klausyti Tavęs ir Tavo norai turi tapti mano norais. Juk tik Tu vienas gali numalšinti mano troškimą.
Biblijos skaitinys šiai dienai: Hebrajams 6, 13 – 7, 10