Bet visa tai daro viena ir ta pati Dvasia, kuri liudija kiekvienam atskirai, kaip Jai patinka.
1 laiškas Korintiečiams 12, 11
Čia kalbama apie dovanas ir talentus, kuriuos mums Dievas suteikia per Šventąją Dvasią. Kiekvienas gauna, kaip Dievas nusprendžia. Vienas gali gerai mokyti, kitas – pamokslauti, trečias – dainuoti, ketvirtas turi svetingumo dovaną, penktas… – yra tiek daug visooookių dovanų ir kiekvienas žmogus turi įvairią tų dovanų variaciją, tiesiog nuostabu, koks išradingas yra Dievas!
Tik kai kurie sako: aš negavau nei vienos dovanos. Aš nieko negaliu ypatingai gerai atlikti, kiti tai gali daug geriau. Tiesą sakant, taip kalbėdami jie sako, kad Dievo Žodis yra netiesa, nes Biblija sako: kiekvienas gauna.
Kartą gyveno viena maža mergaitė, niekuo ji nebuvo ypatinga. Karalius sumanė aplankyti kaimą ir visi pasipuošė ir paruošė dovanas. Tik maža mergaitė nieko negalėjo, ji pastoviai vaikščiojo. Žinoma, ji jautėsi prislėgta, ką ji galėtų padovanoti karaliui? Ji išėjo ir sutiko nepažįstamą žmogų, kuris buvo labai pavargęs. Ji atnešė jam atsigerti, pasirūpino jo išsekusiu arkliu. Nepažįstamąjį parsivedė namo ir pamaitino. Ji mielai klausėsi jo pasakojamų istorijų ir jai buvo linksma su juo bendrauti. Kitą rytą linksmas ir pailsėjęs žmogus iškeliavo tolyn. Prieš iškeliaudamas jis paėmė mergaitę už rankos ir pasakė: tavo dėka aš vėl atgavau pasitikėjimą šiais žmonėmis. Šį kaimą aš norėjau pamiršti, nes čia gyvena negailestingi ir neužaučiantys žmonės. Bet tu pakeitei mano nuomonę. Tu esi tikras karaliaus vaikas!
Mes greitai suprantame: nepažįstamasis ir buvo karalius, ir mažoji mergaitė savo gerumu ir nuoširdumu laimėjo karaliaus širdį. Tai buvo jos dovana! Ji galvojo, kad neturi jokios dovanos, tačiau karalius greitai pastebėjo jos unikalią dovaną: meilę, nuolankumą, atsidavimą, gerumą, nuoširdumą!
Šitokia širdis yra Šventosios Dvasios dovana. Jei mes galvojame, kad nieko neturime, mes turime širdį. Ir mes pašvęsti mūsų Karaliui Jėzui. Mes galime Jį girti ir šlovinti, Jam dėkoti, Jam giedoti ir tiesiog būti linksmi Jame. Mes galime su Juo kalbėtis ir turėti nuoširdų bendravimą. Šitokia širdis pasiekia Karalių ir tai Jam daug vertingiau, nei tūkstančiai darbų ir aukų. Taip, vaike, šlovink Jį ir tikėk Juo, būk linksmas su Juo ir glauskis arti Jo širdies.
Dėkoju, Dangiškasis Tėve, Tu mus sukūrei tokius skirtingus! Bet nei vienas nėra Tau mažiau vertingas už kitą. Tu visus myli vienodai. Aš nesu niekuo ypatingas, bet aš esu Tavo vaikas. Taip, aš myliu Tave ir aš noriu atiduoti visas savo jėgas Tau. Tu esi mano Dievas!
Biblijos skaitinys šiai dienai: Izaijo knyga 64, 1 – 11