Tada Mozė vėl kalbėjo: „Viešpats pašaukė vardu… Becalelį… pripildė jį Dievo dvasios, išminties, sumanumo, pažinimo ir amato išmanymo padaryti įvairių meniškų dalykų iš aukso, sidabro ir vario,
Išėjimo knyga 35, 30-32
Izraelitai norėjo Viešpačiui pastatyti šventyklą. Bet jie visada buvo tik paprasti vergai ir negalėjo atlikti tokio darbo. Dievas iš anksto pasirūpino: Jis pripildė Becalelį Savo Dvasia ir suteikė jam talentą, kurio reikėjo šiam darbui. Taip pat ir kitą vyrą Oholiabą Jis pripildė Savo Dvasia, kad jie abu galėtų mokyti kitus dirbti su medžiu, akmeniu ir audiniais. Taigi, darbas galėjo būti sėkmingas.
Vyrai pavedė save Dievui ir Dievas, jau nuo gimimo įdėjęs jiems šiuos talentus, dabar juos per Šventąją Dvasią „aktyvino“ ir tobulino. Tai nėra kažkokie antgamtiniai talentai, bet normalūs gebėjimai. Bet per Šventąją Dvasią šie gebėjimai buvo tobulinami ir naudojami dvasiniams dalykams.
Taigi, mes visi turime kažkokius gebėjimus nuo gimimo. Dievas nori mus dabar pripildyti Savo Dvasia, kad mes tuos gebėjimus antgamtiškai panaudotumėme Jo karalystei. Kai kurie yra labai muzikalūs ir jeigu leidžiatės naudojami Šventosios Dvasios, kaip Dievo pasiuntiniai pasiekiate žmonių širdis per muziką. Daugelis gali sklandžiai kalbėti. Bet jeigu jūs leidžiatės naudojami Šventosios Dvasios, jūsų žodžiai pasiekia žmonių širdis ir jūs galite juos vesti prie Jėzaus. Daugelis daug žino, bet kai leidžiatės naudojami Šventosios Dvasios, jūs galite mokyti kitus ir jie iš tikrųjų kai ką sužinos apie Dievo paslaptis.
Mes norime žinoti, kur yra mūsų stiprioji pusė, kokius talentus mums Dievas nuo gimimo suteikė. Ir juos mums reikia lavinti ir tobulinti. Kalbėdami su kitais ir praktiškai bandydami, mes suprantame, kas mums sekasi, o kas nelabai. Mes norime tuos talentus naudoti Dievo tarnystėje ir daryti viską, kas įmanoma geriausia. Be pastangų nebus ir vaisių! Taip pat ir muzikantai turi repetuoti ir sportininkai treniruotis!
Dėkoju, Dangiškasis Tėve, Tu apdovanoji kiekvieną! Taip pat ir man Tu turi užduotį ir esi jau mane aprūpinęs reikalinga „įranga“. Aš noriu tai lavinti ir naudoti Tavo šlovei. Dėkoju už Šventąją Dvasią, kuri „pažadina“ mūsų gebėjimus! Dėkoju, kad Tau manęs reikia! Dėkoju, kad Tu man suteiki vietą gyvenime, vietą, kuri Tau yra svarbi! Dėkoju, kad Tu mane visada palaikai!
Biblijos skaitinys šiai dienai: Izaijo knyga 65, 1 – 25
Pastaba: aš manau, kad yra puiku, kad tie du vyrai įvardinti vardais. Mums tai sudėtingi vardai, tačiau Dievui tai svarbu, taip svarbu, kad Jis niekada šių vardų nepamirš. Dievas tuo nori pasakyti, kad ir mūsų vardai Jam yra labai svarbūs, Jis jų niekada nepamirš. Mūsų vardai įrašyti gyvenimo knygoje ir netgi ant Dievo Tėvo delno, kad Jis nuolat mus prisimintų. Jis domisi mumis asmeniškai.