Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

Dievas sako:
„Kadangi tu esi brangus mano akyse, Aš vertinu ir myliu tave. Aš atiduosiu žmones už tave ir tautas už tavo gyvybę. „
Izaijo knyga  43, 4

Kai ponas Čing Čang Čongas iš Kinijos man sako, kad mane myli, man tai mažai ką reiškia. Nes aš jo net nepažįstu. Jis neturi jokios įtakos mano gyvenimui. Tačiau kai tai sako mano tėvai, žmona ar vaikai, tai manyje kažką sužadina: Aš jaučiuosi gerai ir laimingas! Jų nuomonė man labai svarbi!
Kai Dievas apskritai sako, kad myli visus žmones, man asmeniškai tai nedaug ką reiškia. Bet kai Jis žvelgia į mane ir sako: Frankai, aš tave myliu, tu man esi brangus ir brangi! – tada tai manyje sukelia tūkstantį teigiamų reakcijų. JIS, mano Kūrėjas, Karalius ir Viešpats, mane myli! Taip yra todėl, kad man labai rūpi Jo nuomonė, ji man labai svarbi. Kadangi asmeniškai pažinau Dievą, Jis man svarbus.
Tikriausiai nėra nė vieno žmogaus, kuris būtų gavęs per daug meilės. Štai kodėl šis meilės ir padrąsinimo šaltinis mums toks svarbus. Ir todėl, kad Jis gali ją mumyse įgyvendinti: Aš esu mylimas, brangus ir vertingas.
Jei kas nors jaučiasi nevertingas ir nemylimas, vargu ar kas nors gali tai pakeisti. Tai yra jų viduje kaip nepagydomas virusas. Jis vėl ir vėl persiduoda: Aš esu nevertingas. Tik mūsų Dievas gali išgydyti šią širdį. Tik Jis gali padėti žmogui vėl pasijusti vertingam, brangiam ir mylimam ir tai tikrai žinoti.
Tik Jis gali pakeisti mūsų širdį. Ir Jis keičia ją meile, niekada ne smūgiais ir bausmėmis. Kadangi esame Jam tokie brangūs, Jis mūsų nekankina. Jis mūsų nebaudžia. Jis nesmerkia kiekvienos smulkmenos. Jis myli, atleidžia ir padrąsina. Jis mus guodžia, yra su mumis mūsų vienatvėje, suteikia mums naujų jėgų ir vilties. Jis yra tikras tėvas, kuris su meile rūpinasi savo vaikais. Jis yra nuostabus!
Noriu ieškoti Jo meilės ir ją priimti. Nenoriu žaisti su Jo meile, kantrybe ir gailestingumu, bet elgtis su ja pagarbiai kaip su subtilia gėle. Nenoriu, kad ji vėl sudužtų!

Ačiū Tau, Tėve, Tu tikrai mane myli! Kiekvieną dieną tai suprantu ir jaučiu: Tu esi šalia manęs, aplink mane ir net manyje. Su Tavimi nuostabu! Tu visada suteiki man drąsos! Tu esi nuostabus Tėvas ir Dievas!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/zq2vR4kh1RQ?si=ACjQBdibQI6Z1DPt

,,Tegu Izraelis viliasi Viešpačiu, nes Viešpats yra gailestingas ir Jo išvadavimas didis.”
Psalmyno 130, 7

Kur yra Dievas, ten yra džiaugsmas, šviesa, gydymas, gailestingumas, tyra meilė, ramybė, šlovė, stiprybė ir daug daugiau. Ten, kur Dievo nebėra, yra tamsa, niūrumas, nuodėmė, kaltė, nesėkmės, baimė, vienatvė, neapykanta, melas, nesantaika,  neviltis ir daug daugiau.
Kai gimė Jėzus, dangus buvo atviras, ir piemenys, pažvelgę į jį, pamatė džiūgaujančius ir muzikuojančius angelus. Tai buvo dangiška! Taip, taip yra ten, kur viešpatauja Dievas!
Apreiškimo knygoje skaitome, kaip bus danguje. Tiesiog nuostabu!
O ten, kur Dievui leidžiama veikti čia, žemėje, viešpatauja Jo prigimtis: Džiaugsmas, taika, meilė, šviesa, atpirkimas ….
Kai atėjau į tikėjimą, daugybė atpirktųjų minių, tuomet vadintų Jėzaus žmonėmis, vaikščiojo ir giedojo apie Jėzų, Gelbėtoją. Kai kurie juos vadino keistuoliais. Tačiau jie buvo laisvi nuo narkotikų, neapykantos, savigraužos ir viso kito. Jie buvo laisvi! Taip, ten, kur veikė Dievo Dvasia, buvo gausu išgelbėjimo!
Tas pats vyksta Artimuosiuose Rytuose ir daugelyje didžiųjų pietų miestų: minios ten susirenka, vos tik užsimenama apie Jėzų. Tūkstančiai ateina į tikėjimą, švenčia, džiaugiasi, ateina į šviesą, išsiskiria su tamsiomis jėgomis. Vyksta džiaugsmo šventės! Išganymo gausa!
Kai kurie nusiteikę skeptiškai: taip, argi jie nemato pasaulio problemų? Karas, klimato kaita, infliacija …. Taip, jie tai mato ir toliau džiaugiasi Jėzumi, Gelbėtoju. Taip, argi jie nemato savo nuodėmių ir klaidų? Jie turėtų dėl to atgailauti ir nesitaikstyti su tuo lengvabūdiškai! Taip, jie tai mato ir dėl to kenčia, bet vis tiek džiaugiasi savo Jėzumi, Gelbėtoju nuo visų nuodėmių. Jie ir toliau švenčia ir džiaugiasi Jėzumi bei atpirkimu.
O kaip yra su jumis? Ar vis dar esate tamsoje? Ar vis dar esate skeptiški? Ateikite į šviesą, ateikite pas Jėzų, Gelbėtoją! …. ir džiaukis, kaltė atleista, kaltės liudijimas nuplėštas, tamsa išnyko!

Ačiū Tau, Jėzau, Tu esi mano Gelbėtojas! Tu mane priėmei tokį, koks esu, Tu atleidai nuodėmę, nugalėjai mirtį, išsklaidei tamsą, Tu esi mano Gelbėtojas!!! Ačiū tau!!!!!!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/dw5A1uU0bhg?si=uvEcGuWX9CLocG_r

” … jūsų jaunuoliai matys regėjimus,
o jūsų seniai sapnuos sapnus.”
Apaštalų darbai 2, 17

Dievas kartais turi labai neįprastų kalbėjimo metodų. Kai kuriems žmonėms jis duoda sapnus, o kitiems – sapnų aiškinimą. Kai kurie mato vizijas ir atvirą kitą pasaulį. Kai kurie girdi Dievo balsą. Kartais Dievas kalba per angelą, o kartais netgi per gyvūnus, kaip per asilą Balaame.
Kažkaip tai netelpa į mūsų logišką protą. Bet mes esame ne vienintelė tauta žemėje, ir nei Dievas, nei kitos tautos neturi prie mūsų prisitaikyti. Dievas yra suverenus ir kalba skirtingoms tautoms bei skirtingų pasaulėžiūrų žmonėmis. Daugeliui sapnai yra normalu. Ir Dievas jų suteikia. Koks geras, koks kantrus yra Dievas!
Aš pats niekada nesapnuoju ir nematau jokių vizijų. Bet kartais, sekundės greičiu, man kas nors paaiškėja, pavyzdžiui, istorija, nauja daina ar tam tikras kontekstas. Staiga žinau visą istoriją ir tiesiog turiu ją užrašyti.
Dievas keletą kartų man garsiai kalbėjo. Negaliu tiksliai apibūdinti, bet kai JIS kalba, visa kita nutyla, ir aš iš karto žinau: tai JIS. Tai nutiko nedažnai ir kritinėse situacijose. Dievas žino, kaip JIS turi elgtis su tokiu kvailu daiktu, kaip aš: kartais Jis meilingai taria galingą žodį, nespausdamas, ir tada viskas aišku.
Kartą Jėzus aiškiai pasakė: „Mano avys girdi mano balsą“ (Jono 10). Šis pažadas neskirtas tik itin dievotiems žmonėms, bet taikomas visoms Jo avims. Kiekvienas, kuris mano, kad dar niekada Jo negirdėjo, bet yra Jo avis, turi šiek tiek treniruotis, kad atskirtų balsus. Jis tai išmoks ir vis aiškiau girdės Jėzaus balsą.
Norime būti atviri Dievo keliams! Jie yra neištiriami, bet visada geri! Pabandykime išgirsti Jo balsą – tyloje, Biblijoje, bendrystėje, bendroje maldoje, Dvasios dovanose – ir būkime atviri pranašiškiems sapnams!
Apsivalykime savo širdis ir rankas, kad JIS galėtų per mus tekėti ir kalbėti. JIS turi meilės žodžių.

Ačiū, Jėzau, kad galiu Tave girdėti! Kartais viskas yra labai garsu ir chaotiška, bet tyloje aš vėl girdžiu Tave. Kaip gera, kai Tu kalbi! Dėkoju, kad Tu nekreipi dėmesio į visa tai, kas jau išmokta, ir kad Tau nėra ribų! Taip, Viešpatie, Tu visada mane nustebini! Tu man geras.

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/S_JQKiUH-jY?si=8FMpPBpQko8-5491

,,Tu būsi vadinama nauju vardu, kurį pats VIEŠPATS tau suteiks. Tu būsi puošni karūna VIEŠPATIES rankoje, karališka diadema savo Dievo dešinėje.”
Izaijo 62, 2-3

Prieš kurį laiką gavau dovanų nedidelį deimantą. Norėčiau papasakoti jo istoriją. Prieš keletą metų jis buvo rastas Pietų Afrikoje, giliai žemėje. Jį atsargiai ištraukė ir iškėlė į paviršių. Tada jis dar buvo gana didelis, maždaug 4-5 kartus didesnis nei dabar. Tada prasidėjo valymas: Pirmiausia viskas nuplauta vandeniu. Visa anglis ir dulkės nuplaukė, palikdamos šį mažą deimantą. Tačiau jis vis tiek buvo negražus, vargu ar jame buvo kas nors gražaus. Viskas buvo įbrėžta ir nublukę. Dabar atėjo šlifuotojas ir jį nupoliravo. Jis įgavo formą, ėmė blizgėti ir darėsi vis gražesnis. Po šio valymo proceso aš jį gavau ir labai didžiuojuosi savo mažuoju deimančiuku – jis gražus!
Jėzus sako, kad Jis turi daug mažų deimančiukų. Vieni dar pilni anglių ir visiškai dulkėti, kiti – plaunami, treti – šlifuojami, o kai kurie jau baigti ir gražūs pažiūrėti. Kai kurie net gauna auksinį ar sidabrinį aptaisą. Tai Jo žmonės, ypač jaunimas, kurį Jis laiko savo deimantais. Jie dažnai jaučiasi purvini ar beverčiai, palyginti su tobulomis Tik Tok žvaigždėmis. Prašau, – sako Jėzus, – neišmeskite savęs! Jūs esate vertingi ir svarbūs! Prašau, ateikite ir būkite apvalyti, o paskui nušlifuoti! Aš jau matau, koks deimantas esate, tik leiskite man tai padaryti!!! Aš jį atidengsiu ir padarysiu tave gražiausiu deimantu!!! Tu esi brangus, neleisk niekam sakyti kitaip!!!
O vidutinio amžiaus žmonėms, kurie gali būti nušlifuoti, Jis sako: sustokite! Tai tik lakas! Net jei tai nemalonu ir šiek tiek skauda, verta! Atmeskite savo išdidumą ir leiskite tam įvykti! Jūs būsite gražūs!!!
Ir Jėzus sako seneliams: „Jūs buvote man ištikimi. Dabar gausite aukso aptaisą. Dar kartą nuvalykite dulkes, nupoliruokite neryškų blizgesį, ir jūs baigti, mano kolekcijos papuošalas! Kaip aš jus myliu!!!
Taip, mano mažasis deimante: tu esi brangus! Neleisk niekam sakyti kitaip! Ir leisk tai padaryti Jėzui, Jis žino, kaip iš anglių padaryti deimantus!

Ačiū Tau, Jėzau, esu Tau brangus! Tu tikrai mane myli! Tu mane sukūrei ir mėgsti būti su manimi! Taip, ir aš myliu Tave, mano Gelbėtojau!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/NzU3li8raR4?si=QYnwp3WnuvBs0MQw

O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties.
Romiečiams 15, 4

Dievas kalba per Bibliją, savo Šventąjį žodį. Štai kodėl tai vadinama Šventuoju Raštu. Iš pradžių juo buvo tik Senasis Testamentas, bet dabar ir Naujasis. Tai irgi yra Dievo Žodis, Dievas tai patvirtino.
Turiu įvairių būdų, kaip skaityti Bibliją. Kartais vienu ypu perskaitau daugelį skyrių. Taip gaunu gerą apžvalgą ir pamatau tarpusavio ryšius. Kartais mano žvilgsnis užkliūva už vienos eilutės, apie kurią ilgai galvoju. Tai yra deimantai, kuriuos randi kasdamas. Kartais aš perskaitau Bibliją ir perskaitau tai, kas, atrodo, kaip tik man – negaliu tinkamai apibūdinti, kaip tai veikia. Bet tekstas man tuomet svarbiausias ir atsako į mano klausimus. Kartais skaitau pagal planą, kartais be. Kartais dieną praleidžiu neskaitydamas. Bet aš visada galvoju apie Jį ir Jo Žodį; jis yra mano mintyse ir širdyje. Gera pasidalinti su kitais apie eilutę, tada galima gauti naują požiūrį.
Dievas dažnai primena man tam tikras eilutes, kurias jau kažkada esu skaitęs. Kai ateina laikas, JIS jas panaudoja. Jei niekada nebūčiau jų skaitęs, Jis negalėtų man prisiminti.
Kai skaitau Bibliją, Dievas beveik visada pradeda kalbėti. Kai kuriuos dalykus JIS vėl naujai paaiškina. Kai kurie dalykai mane paguodžia. Kai kuriuos pažadus galiu priimti asmeniškai. JIS padrąsina ir paguodžia per savo žodį. JIS pateikia nurodymus, atsakymus į skubius klausimus, paaiškina savo veiksmus ir mintis.
Jo žodis yra kaip platūs rėmai, kuriuose gali veikti pamokslavimas, evangelizacija ir misija, pranašystės ir mūsų veiksmai. Taip esame apsaugoti nuo piktnaudžiavimo ir patys netampame sektantais. Dievas gali įspėti mus! Jis taip pat gali mums per savo Žodį atskleisti klaidingas kai kurių bažnyčių doktrinas.
Biblija man yra pati mėgstamiausia knyga, nes ji duoda man atsakymus, kurių niekur kitur nerasi. Dievas kalba su manimi per savo žodį, Bibliją. Aš asmeniškai pažįstu Jį, mano Tėvą ir Kūrėją, mano Gelbėtoją Jėzų Kristų ir mano Padėjėją bei draugą, Šventąją Dvasią.

Ačiū, Tėve, už Tavo žodį! Jis man labai svarbus ir vertingas. Kiek kartų Tu mane paguodei ir padrąsinai per savo Žodį! Ačiū, kad kalbi su manimi!!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/wyztTL4duzE?si=7fgvX0UAvvOVs1sb

” … be paliovos melskitės! Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes to Dievas nori iš jūsų Kristuje Jėzuje. Negesinkite Dvasios! Neniekinkite pranašavimų! Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite! Susilaikykite nuo visokio blogio!”
1 Tesalonikiečiams 5, 17–22

Dievas dar ir šiandien kalba žmonėms per pranašystes. JIS nepasikeitė. Visais laikais, Senajame ir Naujajame Testamente bei Bažnyčios istorijoje, Dievas kalbėjo pranašiškai. Kodėl šiandien turėtų būti kitaip?
Kai per Sekmines Šventoji Dvasia nužengė ant mokinių, jie pradėjo kalbėti kitomis, jiems patiems nežinomomis, kalbomis. Šventyklos lankytojai iš viso pasaulio savo gimtosiom kalbom suprato, kaip mokiniai gyrė ir šlovino Dievą. Dievas davė kalbėjimo kitomis kalbomis dovaną ir supratimo dovaną.
Kartą surinkime giedojau giesmę, bet nežinojau jos žodžių, todėl giedojau savo maldos kalba. Moteris šalia atidžiai manęs klausėsi. Ji tai suprato! Ji pasakė, kad aš už kažką meldžiuosi, bet nenorėjo tiksliai įvardinti. Gal tai buvo užtarimo malda už ją pačią?
Dievas naudoja šias dovanas kalbėtis su savo žmonėmis. Naudokime jas, būkime drąsesni!
Man dažnai padėjo tai, kad nepažįstami žmonės meldėsi tiksliai už mano problemą ir išsakė, ką apie ją mano Dievas, nors jie nieko nežinojo.
Kartais ir pats pastebiu, ką Dievas nori pasakyti, ir stengiuosi tai pasakyti žmonėms savais žodžiais. Dažnai tai labai padeda. Turėtume dažniau ir karščiau prašyti šios dovanos, nes ji labai padeda!!!
Tačiau kartais žmogus „pranašauja“ tai, kas jo paties širdyje. Jis parodo užuojautą. Reikia labai aiškiai atskirti tai, ką Dievas turi širdyje, ir kas ateina iš žmogaus širdies. Deja, kartais pranašas nori valdyti ir daryti įtaką kitiems. Šiaip ar taip, reikia išmintingos bažnyčios vadovybės, kuri gali atskirti vieną nuo kito, ir mes taip pat turime į pagalbą dovaną atskirti dvasias.
Dievas sako, kad tam tikras dalykas turi turėti 2 ar 3 liudytojus. Norint priimti ilgalaikius sprendimus, neturėtume pasikliauti vieninteliu pranašišku žodžiu, bet tikėtis kelių tą patį reiškiančių pranašysčių. Ir jei jums kalbamas žodis, kuris visiškai neatliepia jūsų širdies, dažnai jį galite užmiršti.
Pranašystė labai padeda, tačiau jai reikia tam tikros palydos ir daug nuolankumo, kad niekam nepakenktų.
Dievas kalba! Ar norime būti Jo garsiakalbiu? Ar norime klausytis, kai JIS kalba? Mes to išmokstame tyloje.

Ačiū, Jėzau! Tu nepalieki mūsų vienų čia, žemėje, bet kalbiesi su mumis, mus padrąsini, duoti kryptį, paguodi ir sustiprini. Viešpatie, išliek ant mūsų savo Dvasią, kad visi galėtume pranašauti! Ir apvalyk savo žmones, kad galėtume Tavęs klausyti!

Palyginkite Pauliaus nuomonę 1 Korintiečiams 14, 1–5 (ištraukos):
„Siekite meilės, taip pat rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, labiausiai pranašavimo. Kas kalba kalbomis, ne žmonėms kalba, bet Dievui; … O kas pranašauja, tas sako žmonėms pamokymus, paskatinimo bei paguodos žodžius. … o kas pranašauja – ugdo Bažnyčią. Aš norėčiau, kad jūs visi kalbėtumėte kalbomis …. Kas pranašauja, yra didesnis už tą, kuris kalba kalbomis, nebent pastarasis ir aiškintų, ugdydamas Bažnyčią.“

,,Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją.”
Hebrajams 4,12

Fantazija:
„Šį rytą paėmiau Bibliją ir norėjau ją perskaityti. Jau po pirmųjų žodžių atėjo Dvasia ir pripildė mane; Ji paėmė mane ir nusivedė į sosto kambarį prie malonės sosto. Ten gulėjau, apgaubtas nuostabiausios šviesos, persmelktas gražiausios muzikos, ir girdėjau teksto žodžius taip giliai ir primygtinai, kaip niekada anksčiau. Po kurio laiko grįžau į savo vietą namuose, pripildytas dvasios galios. Nuėjau į miestą, pagydžiau keletą ligonių ir skelbiau Evangeliją. Dievas buvo labai aktyvus.“
Štai kaip kartais įsivaizduojame skaitantys Bibliją: Įvyksta didžių dalykų! Dievas veikia! Jo galia ir buvimas pripildo mane ir visą kambarį!!!
Tačiau iš tikrųjų dažniausiai būna visai kitaip: užsisvajojęs atsiverčiu Bibliją, perskaitau kelias eilutes, negaliu gerai susikaupti, tuoj pat viską pamirštu ir kankinuosi dėl eilučių.
Manau, kad skaitydami Bibliją turime per daug didelių lūkesčių ir manome, kad stebuklai visada turi įvykti. Tačiau tai sunki kova su komfortu.
Mes taip pat nematome rezultatų. Nematome, ar augame dvasiškai, ir negalime to įsivaizduoti. Bet: ar kada nors matėte, kaip auga veja? Kaip medis užauga aukštesnis? Ne, tai vyksta taip lėtai, kad mes to nematome. Tik po savaitės ar metų pamatome skirtumus. Taigi ir dvasiškai augame lėtai.
Taigi neapsigaukite dėl tikrovės, viskas normalu! Pakluskite Viešpačiui, nes Jis nori, kad skaitytume Dievo žodį! Ir pasitikėkite Juo, kad Jis primins jums eilutes, kai jų prireiks.
Nesitikėkite stebuklų. Tiesiog būkite ištikimi. Ir laikui bėgant pamatysite, kad tikrai yra skirtumas, ar skaitote, ar ne. Nepasiduokite!

Viešpatie, duok man Šventąją Dvasią, kuri atveria man Biblijos žodžius! Parodyk man, kas šiandien yra svarbu! Pripildyk savo žodį gyvybės! Ir padėk man likti Tau ištikimam!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/xyaxRzB4Ofw?si=KnCxev6kWNZBNShi

Juk Dievas kalba daug kartų, –
nors žmonės to nesupranta, –
sapne, nakties regėjime,
žmonėms kietai įmigus ir snaudžiant lovoje.
Tuomet tad jis atveria žmonių ausis
ir, juos įspėdamas, sukelia klaiką.
Jobo knyga 33, 14 – 16

Turime savus įsivaizdavimus, kaip viskas turi būti. Viskam turime sprendimus arba taisykles, netgi Dievui ir Biblijai. Bet taip mes pernelyg susiauriname Dievą, ypač JO veikiant bei kalbantis su mumis. Juk kas galėtų įsivaizduoti, kad Jėzus vandenį pavertė vynu, nejaugi tąkart žmonės buvo tokie apgirtę? Tai yra prieš bet kokį krikščionišką šių dienų mokymą! – Jėzus dažnai būna už tuos sprendimus, kelius bei mintis, apie kuriuos mes atsisakome galvoti arba link kurių atsisakome žengti. Mes įsitvirtinę savoje teologijoje ir nebenorime jos kvestionuoti. Bet tokiu būdu mes netenkame daug dangiškųjų turtų, o ir daug mylimų brolių ir seserų lieka savo situacijoje įstrigę kaip kokiam akligatvyje. „Dievas yra kas kita nei mes galvojame” – taip vadinasi daina, o iš tikrųjų taip ir yra!
Dievas kalba. Bet ar išgirstame mes JĮ tarp gausybės balsų, kuriais esame apsupti ir kurie kelia triukšmą mumyse? Turime ugdyti šį įgūdį! Kartais padarome klaidų, – dėl to esam tik mokiniai, o ne mokytojai. JIS kalba per įvykius, per sapnus, per Bibliją, per pranašus, per brolius ir seseris ir net asmeniškai su mumis. Niekuomet neturėtume apsiriboti vieninteliu būdu, kaip Dievas gali kalbėti.
Dažnai JIS siunčia įspėjimus per baisius sapnus arba avarijas bei nesėkmingas istorijas. Kada gi jūs atsakysite man? – klausia JIS. JAM kur kas svarbiau, kad žmogus įžengtų į dangaus karalystę, negu kad sveikas būdamas patektų į pragarą. JIS išgelbės, būtent dėl to JIS būna mums kartais gana griežtas. Ar mes suprantame JO kalbas?
Kartą paklausiau JO, ar aš iš tikrųjų turėčiau nustoti dirbti ir veikti tik JO labui. Ir čia JIS atsakė man daug aiškiau nei bet kada anksčiau. Vos po pusės valandos randu savo karvę pievoje negyvą. Ar begali būti aiškiau? Ir vis dėlto, kartais pagalvoju, jog tai tebuvo atsitiktinumas … kartais akivaizdžiai būnu įtarus bei užsispyręs savo Viešpaties atžvilgiu. Visa, kas ateina iš JO, peržvelgiama gana kritiškai, bet visu kitu mes kažkaip geranoriškai patikime…
Et, Dievui iš tikrųjų nelengva su mumis!

Jėzau, Tu kalbiesi! Padėk, kad aš iš tiesų išgirsčiau. Tu žinai, turiu aš savus įsivaizdavimus bei mintis, bet Tavieji yra kur kas geresni, aukštesni, toliau regintys! Dažnai eini neįprastais keliais; – padaryk mane pasiruošusį Tavimi sekti! Tikrai, Viešpatie, šalia Tavęs man gerai sekasi! Kitaip manęs laukia daug streso bei vargo.

Deja, mūsų kalbėtojas serga. Deja, vaizdo įrašo nebus kelias dienas!

„Paveskite Jam visus savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi.“
1 laiškas Petrui 5, 7

Visai nėra lengva viską patikėti Viešpačiui. Jei ieškau parkavimo vietos arba atvykstu per vėlai, arba kažką pametu, visuomet pradedu per daug rūpintis, nerimauti, ieškoti sprendimų ir įsitempti. Tokiame strese galima praleisti visą dieną. Mums, savarankiškiems žmonėms, yra sunku kam nors viską patikėti. Mažiausiai ko mes norime – tai pasilaikyti bent kontrolę. Bet Dievas mums duoda tokį pasiūlymą: „AŠ Jumis rūpinuosi! Neleiskite mažiems ar dideliems rūpesčiams užvaldyti Jus, bet leiskite vadovauti man! Gyvenkite linksmai ir lengvai eikite kiekviena diena šlovindami Mano vardą! Jūsų lūpomis teskamba šlovinimo giesmės, ne nuolatiniai skundai ir dejavimai! Jumyse ir aplink Jus tebūna ramybė, o ne stresas ir skubėjimas. Taip, visus rūpesčius paveskite Man, nes AŠ gerai Jumis rūpinuosi, ir mielai!“
Mes galime pradėti pasitikėti mažuose dalykuose, pvz., ieškant parkavimo vietos, arba pametus kokį daiktą. Pamatysite, Dievas nori padėti! O jei JIS padės mažuose dalykuose, mes patikėsime Jam ir didesnius. Kai mes Juo pasitikime, JIS augina mūsų tikėjimą ir jį treniruoja. Kartais JIS elgiasi taip, lyg nekreiptų dėmesio į mūsų problemą ir lauktų, ar mes nustosime tikėti, ar ir toliau pasitikėsime, kad JIS viską atliks teisingai. Mūsų pasitikėjimas tuo pačiu yra mums didelis iššūkis. Bet tikėjimą galime treniruoti, vis labiau pasitikint Juo pačiu, o ne tam tikromis maldos formomis ar tikėjimo principais. JIS yra Asmuo, Kuriuo mes pasitikime, o ne negailestingas principas, griežta instrukcija ar sausas mirtį nešantis įstatymas. JIS yra Gerasis Ganytojas, Kuris rūpinasi savo avelėmis.

Dėkoju, Jėzau, kad liepei mums pasitikėti Tavimi! Šiandien noriu būtent taip gyventi. – Kiekviename mažame dalyke leisti Tau manimi pasirūpinti ir daugiau bereikalingai nestresuoti. Nes Tu esi Tas, Kuris mane myli, Kuris manimi rūpinasi ir Kuris nuolat saugiai apjuosęs laiko mane Savo stipriame glėbyje. Tik Tavyje esu saugus.

„Mano sūnau, nepaniekink Viešpaties auklybos ir nenusimink jo baramas: nes Dievas griežtai auklėja, ką myli, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia.”
Laiškas hebrajams 12, 5

„Jums tereikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?! Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai.”
Tai eilutės, kurios kai kuriems kelia įtūžį. Nes tėviškasis auklėjimas ne visuomet buvo geras. Bet be drausmės taip pat neišeina, taip iš vaikų nieko nebus. Jiems reikia instrukcijų, kelio nuorodų, kartais stiprios rankos, o kartais – stiprių, prasmingų pasiūlymų bei draudimų.
Dievas yra gerasis Tėtis, pats geriausias Savo vaikams. JAM nesinori verkšlenimų, nuolatinių „mažvaikių”, JIS nori amžinų krikščionių, galinčių stoti už JO karalystę!
Visi prieš mus praėjo Dievo mokyklą. Mozė 40 metų dykumoje ganė avis, Juozapas ilgai buvo kalėjime ir t.t. Tai stipri mokykla, nes mes turime sunaikinti mūsų senąjį aš ir leisti realizuotis Jėzaus-aš. Bet juk taip malonu ant sofos, taip smagu su TV bei Facebook’u! Sėdi sau sode, mielai lepini jo vaikus, juk reikia atsipalaiduoti, pailsėti ir t.t. Visa tai aš-išraiška. O taip neturi būti. Mūsų išgelbėjimas kainavo JAM gyvybę, bet ne tam, kad mes praleistume savo gyvenimą patogiai ar kupini streso dėl savo gerbūvio.
Kai kurie turi praeiti sunkią mokyklą, kad išmoktų pasitikėti Dievu, o senająjį aš marintų badu. Kai kuriems reikia kietų žodžių bei stiprių įvykių, kol jie pagaliau apleidžia savo darbus bei tampa atviri Jėzui.
JAM taip svarbu, kad mes nešiotume Jėzų savo širdyse, kad JIS net nuo stiprių smūgių neatsitraukia. JIS nenori, kad mes tuščiai eikvotume savo gyvenimą.
JAM yra taip svarbu, kad mes esam išganyti, kad tai gali kainuoti net ir sunkius sveikatos sutrikimus. Išganymas yra svarbiau! O kadangi jo kitaip nepasieksime…
Dievo matavimo vienetai kiek kitokie nei mūsų. Bet aš tikiu, jog JIS yra specialistas.
Dievas kartais neturi pasigailėjimo, ypač kuomet kalbama apie mano storąjį, senąjį aš. Jeigu tai trukdo man patekti į dangaus karalystę, tai turi būti pašalinta.
Dievo tikslas – kad mes gyventume bendrystėje su JUO. JIS nori, kad mes turėtume tikėjimą, pasitikėjimą ir meilę. JIS nori mus įgalinti būti suaugusiais.

Dėkoju, Jėzau, Tu geranoriškai mane auklėji. Žinoma, kartais verkšlenu ir skundžiuosi aš Tavuoju auklėjimu. Bet kitaip nebus, kitaip nieko nepadarysi. Mano širdis vis dar kieta ir vis dar orientuota į mane. Et, suminkštink ją!!!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/kECYtOn0N_o?si=-ftZQ5s-nvK-2bSR