Rytiniai pamąstymai iš Dievo Žodžio

Jėzus sako:
Todėl melskitės taip: Tėve mūsų …
Mato 6, 9

Dievas nori būti mūsų Tėvu. Koks gi yra Tėvas? Kai kurių įsivaizdavimai yra iš pasakų knygos. Kiti turi patirtį su žemiškuoju tėvu, labai klystančiu, silpnu ir neįveikiančiu. Mūsų susidarytas vaizdas apie dangiškąjį Tėvą, tai yra Dievo atvaizdas, bus teisingas tik tuomet, kai mes turėsime savyje teisingą tėvo atvaizdą.
Bet dažnai mergaitės yra įžūlios ir arogantiškos su savo tėvu, o berniukai agresyvūs. O tėčiai deja tikrai yra netobuli, kiekvienas turi savo trūkumų ir silpnybių. Kai kurie tėvai deja tikrai labiau atspindi pragarą nei dangų. O kai kurie tikrai tapo Dievo atvaizdu ir jų vaikams yra visai nesunku vadinti Dievą Tėvu. Koks palaiminimas yra toks tėvas! Motina turi įnešti savo dalį, kad tėvas galėtų būti tikru tėvu. Nes jeigu ji jo negerbia, kaip tuomet vaikai jį gerbs? Jeigu ji jo nemyli, kaip tuomet vaikams mylėti?
Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį, ir kartu jie yra Dievo atvaizdas. Kad susidarytume teisingą Dievo vaizdą, ir tėvas, ir motina yra svarbūs, kadangi Dievas įkūnija juos abu. JIS yra labiau tėviškas už bet kurį žemiškąjį tėvą ir labiau motiniškas už bet kurią motiną.
Mes tik tuomet galėsime susidaryti teisingą vaizdą apie savo žemiškąjį tėvą ir dangiškąjį Tėvą, kai iš širdies atleisime savo tėvams jų klaidas, silpnybes ir nesėkmes. Tai gali pareikalauti šiek tiek laiko. Tai priklauso nuo mūsų sprendimo, ar mes n o r i m e atleisti. Tuomet VIEŠPATS išgydys mūsų širdį ir atleidimas taps vis labiau realus. Atleidimo pasekmė yra ta, kad mes mokomės savo tėvus suprasti ir mylėti su visomis jų silpnybėmis. Ir tada staiga pastebime, kad ir Dievą galime priimti kaip mylintį Tėvą. Kai kuriems šis kelias yra sunkus, bet Jėzus nori padėti. Jam nėra per sunku mus pakeisti. Jei mes to norime!
Mokykimės pažinti Dievą kaip Tėvą, tokiu būdu daugelis Biblijos eilučių, skirtų mums, yra kupinos gyvenimo, vilties ir meilės.
„Kaip tėvas pasigaili vaikų, taip VIEŠPATS gailisi tų, kurie Jo bijo” (Psalmių 103, 13). Žodis skirtas tiems, kas gerbia ir myli tėvą bei motiną ir žino, kad jis yra mylimas. Taip, Dievas Tave myli!!

Ačiū, Jėzau, su Tavimi atleidimas yra įmanomas! Aš noriu atleisti, ir Tu padedi, kad tai taptų realybe. Kaip gerai, kad Tu pažįsti mūsų žmogiškas silpnybes ir žinai, kad atleidimas mums neįmanomas be pagalbos. Kaip gerai, kad Tu parodai mums dangiškąjį Tėvą, kupiną meilės ir gailestingumo! Taip, aš noriu tvirtai tikėti, kad JIS mane sukūrė, mane myli ir nuoširdžiai manimi džiaugiasi ir pasigaili! Aš Jam esu svarbus!!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/NXRjqC46IoM?si=1v5nYPHDOtMRONac

Išvaduoti iš nuodėmės, tapote teisumo tarnais.
Laiškas romiečiams 6, 18

Nuodėmė yra daug ką apimantis žodis, turintis kelias reikšmes. Kai kurie žmonės valgo daug ir kalba apie tai, kad nusidėjo. Kiti daro kažką blogo ir tai yra nuodėmė, pavyzdžiui Kainas užmušė Abelį – mirtina nuodėmė. Dar kiti gyvena nuodėmėje, toks jų gyvenimo būdas, pavyzdžiui, vyrai svetimauja. Kiti gyvena nuodėmės valdžioje, jie kitaip negali, yra su tuo susiję ir laukia išlaisvinimo.
Nuodėmė Biblijoje aprašoma kaip asmuo, piktas demonas. Ji bando mus paversti tarnais ir verčia priklausyti piktadariui.
Nuodėmes mes atleidžiame ir pateisiname. Kitaip tariant esame akli savo nuodėmėms. Tačiau kitų kaltes ir nuodėmes pastebime nedelsiant. Taigi mums patiems reikia mūsų pačių „apšvietimo“.
Jėzus suteikė mums išlaisvinimą iš nuodėmių valdžios. Krikščionis daugiau nebegyvena nuodėmėje, tačiau kartkartėmis nusideda (deja). Žmogus, kurio dar nepriėmė Jėzus, gyvena nuodėmėje, jei jam taip gerai. Tačiau visa, kas nėra Jėzaus valdžioje yra nuodėmėje. Dievas vieną dieną paskelbs teismą ir iškels visas nuodėmes, paslėptas nuo mūsų, į dienos šviesą. Tada stebėsimės, koks neteisingas yra žmogaus pavyzdys.
Kai sakoma, gimęs nuodėmėje, reiškia įgimtą nuodėmę. Adomas ir Ieva neteko rojaus, nes nusidėjo. Nuo tada jų palikuonys priklauso piktadariui. Tad mums reikia išsilaisvinimo! Todėl pasirodė Jėzus!
Jis gali sunaikinti nuodėmės valdžią. Nesvarbu, kokio stiprumo būtų mus laikančios grandinės, nesvarbu, kokie piktadario reikalavimai. Jėzus užmokėjo, kad būtume išpirkti. „JIS suplėšė ir prisegė prie kryžiaus mūsų nuodėmių kvitą, nukreiptą prieš mus. Mes esame laisvi.”
Visomis savo jėgomis turime kovoti prieš nuodėmes, kad netaptume jų tarnais. Dieve, suteik mums Savo Šventąją Dvasią, kuri mums padėtų. Mūsų senasis Aš visada nori mus perkalbėti ir pradėti veikti prieš Dievą. Tad dar stipriau prisiriškime prie Jėzaus ir tapkime teisingumo vergais, kad mūsų neįveiktų blogis. Tik su Jėzumi esame saugūs!
Sekime Jėzumi, ieškokime Jo ir leiskime būti išvalomi, kad blogis nerastų kur prikibti.
Mes priklausome Jam, savo VIEŠPAČIUI Jėzui. Todėl blogis yra piktas ir nori mus sugundyti. Tačiau mes tvirtai laikomės Jėzaus, mūsų tikėjimo pradininko!

Dėkoju, Jėzau, Tu suteikei išlaisvinimą iš nuodėmių ir blogio valdžios! Tu mane nuplovei; – ir mane Tu plauni nuolatos! Noriu laikytis Tavęs, nes tik su Tavimi esu saugus.

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/DVacaXhpiFE?si=soSlBxpoWrmPZXv8

„Juk nors teisusis septynis kartus parpuola, jis vėl atsikelia, o nedorėlį užklumpa nelaimė.“
Patarlių 24,16

Mūsų VIEŠPATS pažįsta mus. Jis žino, kad kartais mums pritrūksta drąsos ir jaučiamės prislėgti. JIS žino, kad kartais mes tarsi parblokšti ir sutrypti gulime ant žemės. JIS pažįsta mūsų svyruojančią širdį. JIS žino, kada mus užklumpa depresija, beviltiškumo jausmas, kada apima dvejonės ir nusivylimas. Tačiau šiandien JIS nori mus padrąsinti, nes JIS be galo mus myli ir pažįsta mus vis labiau ir labiau…
JIS niekada mūsų nesmerkia, bet vadina „teisiais“, nes Jėzus išteisino mus. JIS niekada neprimena mums apie padarytas nuodėmes, bet nuolatos atleidžia. Juk JIS sako: mes turime atleisti ne septynis kartus, bet septyniasdešimt kart septynis; ir šio principo laikosi pats.
Nesvarbu kas atsitiko vakar, kelkis šį rytą iš naujo! Negulėk parblokštas ant žemės, nes tavo VIEŠPATS laukia tavęs! Šį rytą JIS ir vėl nori pasitikti tave su meile ir visą dieną praleisti kartu su tavimi. JIS yra Tėvas, kuris besąlygiškai palaiko tave. Kelkis ir neleisk triumfuoti priešui, tam melagiui, žudikui ir naikintojui! Jėzus jį jau seniai nugalėjo…
Atiduok visą garbę ir šlovę savo Dievui ir negulėk parblokštas ant žemės! Leisk paguosti, pakelti tave ir sutvarsčius visus sužeidimus padrąsinti tave, nes Jėzus, mūsų gailestingas samarietis, visa tai nori suteikti tau dabar.

Dėkoju, Jėzau, kad Tu niekada manęs neteisi! Atleisk, kad aš taip dažnai guliu ant žemės ir esu nusivylęs savimi bei gyvenimu. Bet aš noriu atsikelti ir nukreipti savo žvilgsnį į Tave, nes Tu esi mano Išgelbėtojas, Guodėjas ir Pagalbininkas. Tu esi Nugalėtojas net ir mano mažų problemėlių srityje!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/JH1hzTPeuOo?si=GALcVDhh0H20vsDi

Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.
Jono 1, 50

Jėzus buvo su Jonu Krikštytoju. Ten jis susitiko Pilypą ir pašaukė sekti paskui save. Pilypas tada susitiko Natanaelį ir tarė: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai.“ Bet Natanaelis buvo labai skeptiškai nusiteikęs.„Eik ir pasižiūrėk!“ – atsakė Pilypas ir Natanaelis nuėjo kartu. Jėzus pamatė jį ateinantį ir tarė: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos.“ Natanaelis paklausė:  „Iš kur mane pažįsti?“ Jėzus tarė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave.“ Natanaeliui to buvo per daug – iš kur galėjo Jėzus visa tai žinoti, jei Dievas Jam to nepasakė? – ir Natanaelis patikėjo Jėzumi. Jėzus davė jam pažadą: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų.“
Dažnai maži dalykai mus paskatina tikėti Jėzumi. Kartą pamečiau nedidelę detalę ir meldžiausi, kad Viešpats parodytų, kur ji. Ir iš tiesų – iškart ją pamačiau! Buvau pritrenktas, nes ilgai jos ieškojau. Kartą Jėzus išgydė mano tuomet dar mažąjį sūnų, kai jam įgėlė vapsva – išgydė, nes pasimeldžiau. Buvau giliai sujaudintas, kad Jis išgirdo mano menkutę maldą. Tokie maži dalykai padaro tikėjimą tvirtą ir nesvyruojantį. Mes dažnai nesugebame suvokti didelių dalykų, bet meilė matoma mažuose dalykuose (kaip ir santuokoje…).
Jėzui tai nebuvo labai didelis stebuklas. Dievas Jam tai parodė, o Jėzus tiesiog pasakė, ką girdėjo. Ir poveikis buvo stiprus – Natanaelis iškart patikėjo!
Jėzus nori, kad mes nediskutuotume apie tokius mažus dalykus ir neaiškintume jų kaip „atsitiktinumų“. JIS nori mus nuvesti į tikėjimo mokyklą ir išmokyti prašyti didelių dalykų. Mūsų tikėjimas turi nuolat augti, o JIS suteiks mums tam iššūkių. Kiekvieną kartą tai reikalaus mūsų sprendimo: Ar aš juo pasitikiu, ar mieliau renkuosi saugų variantą? Ar būsiu kaip Tomas, kuris įtikėjo tik po to, kai pamatė?
Didžiausi stebuklai vyksta nepastebimai. Jei galėčiau išgydyti kiekvieną ligonį, ar man nebūtų nuobodu? Bet jei žmogus randa Jėzų ir Šventoji Dvasia pripildo jo širdį džiaugsmo, tai yra nesibaigiantis stebuklas.

Taip, ateik, Jėzau, pripildyk mano širdį savo gyvenimo ir savo džiaugsmo! Pripildyk ją savo Šventosios Dvasios!!! Tai yra didesnis stebuklas nei visi ženklai ir stebuklai, kurie tik gali nutikti! Kaip gerai, kad Tu mane myli ir priimi, kad duodi man tikrą gyvenimą ir džiaugsmo pilnatvę!!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/gwDtSu1kaSo?si=zE5FkhFuQZQLshgy

Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.
Mato 5, 7

Kai aš stosiu prieš Dievą, ko daugiau man tada reikės, jei ne Dievo gailestingumo? Aš esu Jo nevertas. Mano malda vis per silpna. Mano gyrius skurdus, nepakankamas dangui. Mano tikėjimas kartais svyruoja it nendrė. Mano viltis greitai išblėsta. Mano meilė labai ribota, o taip pat kantrybė. Kuo gi galėsiu didžiuotis stovėdamas Jo akivaizdoje? Kai įsivaizduoju, kad turėsiu atsiskaityti už kiekvieną žodį, kiekvieną mintį, visus jausmus ir veiksmus, tada tampu be galo nereikšmingas. Kaip gerai, kad Jėzus ištrynė iš mano Gyvenimo aprašymo visa, kas bloga! Dabar jis trumpas, liko tik tai, kas gera.
Man reikės Dievo gailestingumo, kai stovėsiu Jo akivaizdoje. Man reikia jo ir tuomet, kai rytais pradedu naują dieną; kai suplanuoju kažką, kas pranoksta mano jėgas; kai vairuoju automobilį ir kai man reikia apsaugos; kai auginu berniukus; ir kai aš… nesvarbu, ką darau – man visuomet reikia Jo gailestingumo!
Kaip gerai, kad Jis sako man „taip“ ir kad aš tapau Jo vaiku. Kaip gerai, kad mano kaltė nuplauta ir sumokėta Jėzaus. Kaip gerai, kad jis suteikia man savo Šventąją Dvasią, jog galėčiau Jį suprasti, skaityti Bibliją, tikėti ir melstis, turėti naują viltį, paguodą ir jėgą! Jo gailestingumas man naujas kiekvieną rytą! Ar sergu, ar liūdžiu, Jis manęs pasigaili. Kai man gresia pavojus, Jo apsauganti ranka apglebia mane. Jo gailestingumas apjuosia mano gyvenimą! Kur anksčiau buvo tamsa, dabar šviesu. Kur buvo beviltiškumas ir vienišumas, dabar yra Jis.
Kuo didesnis Jėzus mumyse, tuo labiau mus nudažo Jo savybės. Taip mes galime pradėti mylėti sunkius žmones. Energinga meilė – štai kas yra gailestingumas! JIS buvo gailestingas įvairiems atstumtiesiems. Kupinas užuojautos JIS gydė ligonius ir  nugalėjo žmonėse tamsą. Jo gailestingumas turi tapti mūsų gailestingumu, mes norime sutikti aplinkinius taip, kaip JIS – mumyse turi karaliauti Jėzaus meilė!

Ačiū, Jėzau, kad manęs pasigaili! Kurgi aš būčiau, jei nebūtum manęs suradęs? Tau skirta manyje augti, manyje turi dominuoti Tavo meilė žmonėms. Aš nuoširdžiai kitų pasigailėsiu ir mokysiuosi gailestingumo taip, kaip Tu pasigailėjai manęs ir visų kitų žmonių. Ačiū, Jėzau, kad manęs pasigailėjai!!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/CJVQSfY5spQ?si=9LOfKdvzYOofy0k2

Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais.
Mato 5, 9

Ką Jėzus padarė čia, žemėje? JIS sutaikino žmogų su Dievu. JIS nugriovė mus skiriančią nuodėmės ir kaltės sieną. JIS išlaisvino žmones iš tamsos ir išvedė į šviesą. JIS buvo taikintojas! Jėzus, Dievo Sūnus, nugriovė sieną tarp žmonių. JIS pašaukė juos visus kartu, žydus ir pagonis, graikus ir romiečius, amerikiečius ir kinus … vyrus ir moteris, darbdavius ir darbėmius, kareivius, muitininkus, tarnautojus …. paprasčiausiai visus žmones į vieną kaimenę! To dar niekada nebuvo ir niekada nebus. Štai sėdi kareiviai ir tie, kurie vengia karinės tarnybos, kartu ir šnekučiuojasi nuoširdžiai ir draugiškai. Žmonos susitaiko su savo vyrais ir vyrai vėl prisiima atsakomybę už šeimą. Jėzus kūrė taiką nuostabiai! Vaikai pradėjo vėl mylėti savo tėvus. Tėvai negalvoja vien tik apie save, bet mato savo atsakomybę už vaikus! Kur yra tokia revoliucija? Tik pas Jėzų!
Kas nori būti tikru Dievo sūnumi ar dukra, turi kurti taiką. Taiką tarp Dievo ir žmogaus, taiką tarp žmonių ir taiką su pačiu savimi. Mums ne visada reikia nusileisti ar leistis į neteisingus kompromisus.
Būti taikdariu – tai labai aktyvus ir stiprus vaidmuo!  Pataikūnai ir lepūs, drovūs retai yra tam pašaukti. Čia reikia stiprių asmenybių, Jėzaus suformuotų.
Aš galvoju apie Abraomą ir Izaoką. Dažnai tarp piemenų kildavo ginčų dėl ganyklų ir dėl šulinių. Tačiau jie neleido, kad ginčas labai įsipliekstų. Jie klausdavo kitų: jei tu nori eiti į dešinę, aš eisiu į kairę. Jei tu nori eiti į kairę, tai aš eisiu į dešinę. Dievas aprūpins mane ir mano kaimenes! Arba jie sakydavo: Jei tu nori ginčytis dėl šio šulinio, tai aš eisiu truputėlį toliau ir iškasiu naują šulinį! Dievas vis tiek kažkada man suteiks ramybę.
Taikintojas, Dievo sūnus ar dukra, tai garbingi titulai, kuriuos ne taip lengva įsigyti. Reikia paaukoti savo nuosavą gyvenimą, savo storąjį, riebųjį Aš ir gyventi Dievo gyvenimą. O maldoje užstoti „priešininką“, į jį žvelgti Dievo akimis. Taikdariai, tai aktyvūs žmonės,- maldoje ir pokalbyje. O ko gi reikia mūsų šaliai labiau nei jų?

Ačiū, Jėzau, Tu padarei man taiką! Taiką su Dievu, taiką su pačiu savimi ir taiką su mano artimu. Kaip gerai, kad Tu esi toks geras pavyzdys ir tokius gerus nurodymus pateikei Biblijoje! Taip, aš noriu eiti Tavo keliais ir būti taikdariu!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/2z2e_VPqCLI?si=RnWKw_nqDAIfL2xg

„Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo…“
Evangelija pagal Matą 6, 33a

Jo teisingumas yra: 1) Atleidimas
2) Atleidimas
3) Atleidimas
Kaip aš galiu tapti teisus? Juk kiek įmanoma stengdamasis nepašalinsiu savo praeities klaidų pasekmių. Negaliu atšaukti nė vieno ištarto pikto žodžio ir panaikinti jo poveikį. Ne, dažnai neįmanoma atitaisyti padarytą žalą. Telieka paprašyti atleidimo. O Dievas tuomet pažada: „Jei išpažinsi savo nuodėmes, būsiu ištikimas ir teisingas, ir atleisiu Tavo kaltes. Net jei jos būtų raudonos, atleisiu, nes Tu to Manęs prašai“. – Tik taip galiu būti apvalytas ir tapti teisus.
Jei kitas mane įskaudina ir pasielgia neteisingai, mano mintyse ir širdyje užsidega kerštas arba savigaila. Tačiau kuo daugiau žvelgiu ir gilinuosi į blogį, tuo jis labiau manyje atsispindi. Mano mintys, jausmai ir kalba tampa pikta. Jei noriu, kad manyje viešpatautų Dievo karalystė ir Jo teisingumas, turiu elgtis kaip Jėzus: „Viešpatie, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro!“ – Tuomet visos kaltės bus atleistos ir įsiviešpataus teisingumas.
Jeigu gimiau ir augau neigiamoje aplinkoje, arba jeigu gyvenime mane ištiko sunki nelaimė, neišgydoma liga, galbūt priekaištauju likimui ar Dievui? – „Juk JIS galėjo tai pakeisti, nuo to mane apsaugoti!“ Taip mes kaltiname Dievą, lyg turėdami teisę į gyvenimą be skausmo ir kančios. Toks Dievo kaltinimas paima iš mūsų bet kokią ramybę. Nesusitaikę ir apkartę mes būname tol, kol randame ramybę Dievo širdyje. JIS nepaaiškins mums visko, Jis laukia, kol mes Juo pasitikėsime ir susitaikysime su savo likimu, gyvenimo keliu arba pačiu savimi. Tuomet mumyse viešpataus Jo teisingumas. Šis Dievo teisingumas pripildo mūsų širdis santarve, ramybe, džiaugsmu ir dėkingumu. Ir dar ši eilutė turi tokį pažadą: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa kita bus jums pridėta“.

Dėkoju, Jėzau!!! Tavyje yra mano problemų išeitys! Taip, aš noriu klausytis Tavęs, nes Tu linki man geriausio, ir Tu padėsi ten, kur man sunku. Noriu susitaikyti su savo gyvenimo keliu ir daugiau Tau nepriekaištauti. Mano gyvenime tevyrauja Tavo susitaikymas, Tavo džiaugsmas ir teisingumas!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/yuMAnEI6WU0?si=s6bQf75c9H-bBlHl

Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise persekiojo ir pranašus.
Evangelija pagal Matą 5, 11 – 12

Jėzus buvo neteisingai suprastas, šmeižiamas ir persekiojamas. Jis net buvo nužudytas, manant, kad tai bus paslauga Dievui. Tad kodėl mums turėtų sektis geriau?
Garbė, jei iškenčiame Jėzaus kančias. Kaip galime geriau parodyti mūsų VIEŠPAČIUI savo meilę? JIS tai mato ir didžiuojasi.
Dievo rankose yra mūsų likimai, tad JIS bet kada gali panaikinti liūdesį. Tačiau yra taip kaip su Jėzumi Getsemanės soduose. „Mano Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu.”
Paskutinėmis dienomis pasirodė pranešimai spaudoje, kiek yra persekiojamų krikščionių vien dėl to, kad jie yra krikščionys. Jų gali būti apie 200 000. Spėju, kad bus dar blogiau. Kodėl?
Krikščionyse slypi Dievo dvasia. Tad pasaulis prieštarauja tam, jaučiasi demaskuotas ir puldinėjamas. Žmonėms yra meluojama, pasaulyje kyla šmeižtas, žmonės nuteikinėjami prieš krikščionis. Pamaldus, dvasingas žmogus to nepastebi. Tačiau tie, kuriuos valdo Jėzaus dvasia, susiduria su priešprieša ir persekiojimu. Didžiuokis, nes Jėzus didžiuojasi Tavimi!
„Jūs žemės druska ir pasaulio šviesa.” Kas nekenčia tamsos? Tai ne tie žmonės, kurie nusiteikę prieš mus, bet nelabasis.
Jėzus atkreipia dėmesį į tai, ar mes esame Jam ištikimi ar mes Jį neigiame ir nerandame kompromisų. JIS nori apdovanoti nugalėtojus, kurie yra kartu su Jėzumi, tiesiog už būvį, kaip kad Steponą. Jėzus nori paguosti ir padrąsinti. O dažnai JIS įsikiša į įvykius ir užčiaupia priešams burnas. JIS nori persekiojamiems suteikti viską, ką jie prarado.
Pagalvokime šiandien apie mūsų brolius ir seseris, kurie sėdi kalėjimuose dėl VIEŠPATIES ir kuriems gresia mirties bausmė. Susitelkime maldai už juos! Pasiruoškime patys patirti persekiojimus ir šmeižtą. Dėl VIEŠPATIES Jėzaus valios!

Dėkoju, VIEŠPATIE Jėzau, kad niekada nepalieki mūsų vienų! Jei mes esame persekiojami ir šmeižiami, Tu esi visada šalia. Tu priglaudi mus Savo glėbyje ir guodi, suteiki drąsos ir jėgų, Tu kalbi per mus ir padedi mums!!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/JDRLqrK4jT4?si=GTSgAP-srBoLlIkh

Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.
Evangelija pagal Matą 5, 4

Svarbus Jėzaus liudijimas: „Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti.”
Mes nebegyvename danguje ar rojuje. Todėl liūdesys paveikia visus žmones. Mus kaip ir kitus paliečia gripas, peršalimai, nelaimės ir kitos negandos. Mes esame Dievo rankose ir gyvename puolusiame pasaulyje.
Tačiau tame yra didelis skirtumas: Jėzus nori mus paguosti. Kitų niekas nepaguodžia, tad jie gali pykti, keiktis, niurnėti ir skųstis. Tačiau jei mes kreipsimės į Jėzų, būsime paguosti. Stebėtina, kaip VIEŠPATS geba paguosti! JIS dažnai mus išgelbsti nuo nelaimių ir galvoja: tai gali jį / ją sulaikyti, aš padėsiu.
Jei kreipiamės į Jėzų, skundžiamės Jam dėl savo kančios ir pasitikint laukiame Jo atsakymo, JIS pradeda veikti mūsų širdyje. Jei tik skundžiamės ir atsitraukiame nuo Jėzaus, tai neveikia. Turime laukti Jo atsakymo. Kaip kitaip Jėzus galėtų mus paguosti? Mes turime klausytis, o ne kartoti savo skundus. Tuomet JIS pradės kalbėti mūsų širdžiai. Jėzus padrąsina, suteikia naują viltį ir sumažina skausmą. JIS priglaudžia mus savo tvirtame ir mylinčiame glėbyje, kaip atsitiko Steponui, kai jis buvo užmėtytas akmenimis.
Nepaisant didelių sunkumų išlikime drąsūs, nes Dievas yra čia. Nepaisant liūdesio ir netekčių būkime kupini vilties. Nes Dievas visada ištęsi savo Žodį. Ne liga, ne kančia ir net ne mirtis, bet Dievo Žodis yra lemiamas.
Kančių sukūryje esame saugūs Jėzuje (kaip Steponas, pirmasis kankinys), tad niekas negali mūsų išgąsdinti ir sukelti baimės. Nuostabu yra būti susijusiam su Juo, prislėgti kančių ir nelaimių galime pradėti dainuoti, kaip Paulius ir Barnabas. Didinga, kaip Dievas paverčia dalykus į gerą. Ne visada viskas vyksta pagal mūsų norus. Tačiau būna dar geriau, kai situaciją valdo Dievas. Palaiminti liūdintys: juos asmeniškai paguodžia Dievas.

Dėkoju, Jėzau, kad esi su manimi! Ypač kai mane paliečia nelaimės ir kančia, Tu esi čia ir paguodi. Tu padrąsini, suteiki naują viltį ir jėgų! Jei negali paguosti joks žmogus, Tu esi šalia ir daug geriau guodi nei kiti. Dėkoju, Jėzau, Tu tikrai myli mane!

Mūsų vaizdo įrašas:  https://youtu.be/Gbtx4I-tFPw?si=kz3sAtZoa52Gq8s5