Nerimas ir melancholija – 2021.09.0​6​

Ko taip nusiminusi, mano siela,
ir ko nerimsti manyje?
Lauk Dievo, nes aš dar girsiu Jį,
savo veido pagalbą ir savo Dievą!
Psalmių 43, 5

Kai kurie žmonės atrodo nusiteikę vien tik džiaugtis. Bet aš esu kiek kitoks, labiau susimąstantis, melancholiškas. Ir dažnai galvoju: čia galėtų kažkas atsitikti, čia reikia būti atidžiam, ar viskas gerai klostosi? Taigi, mes žmonės esame sukurti skirtingai, vienas labai nerūpestingas ir linksmas, kitas susimąstęs ir melancholiškas. Tačiau mūsų Dievas yra toks pat! Ir vienus, ir kitus Jis sukūrė savo tikslui.
Gera yra tai, kai Dievas valdo širdį, ir linksmasis gali be jokio susirūpinimo šlovinti Dievą, o melancholiškai nusiteikęs giliai savyje jaučia Dievo ramybę. Kiekviename žmoguje Dievas apsireiškia taip, kaip žmogui reikia ir kaip jis supranta. Kaip gerai! Čia nėra jokių šablonų.
Ir  jeigu išgyvename sielvartą ir problemas, ir sunkumų vis gausėja, tai Dievas yra vis dar toks pat: JIS yra Gelbėtojas, į kurį mes žvelgiame. Kaip dažnai Jis jau padėjo, Jis padės ir šį kartą!
Ir jeigu tau tikrai sunkumai “lipa per galvą”, ir tu nematai jokios išeities: Dievas vis dar toks pat, ir Jis turi išeitį, apie kurią tu dar net nepagalvojai.  JIS ją realizuos!
Taigi, jeigu tavo siela šiandien nusiminusi ir sielvartas graužia širdį, žvelk į Dievą, Gelbėtoją. JIS yra daug galingesnis negu mes dažnai galvojame!
Ir jei tu vis dar nuliūdęs/usi ir nosį nukabinęs/usi, tai pažvelk į Jį, Gelbėtoją: ar manai, kad Jam patinka, kad tu visai nesigėri kūrinijos grožiu? Kad tu žvelgi tik į savo sielvartą, nors pasaulis pilnas stebuklų? Kad tu Juo dar vis nepasitiki, nors Jis tavimi visuomet rūpinosi? Susiimk, pradėk šlovinti giesme, imk dėkoti ir atsiduok VIEŠPAČIUI, savo Gelbėtojui. Ar Jis tave sukūrė tam, kad tu varganai pražūtum? Ne, Jis dar daug ką šiandien tau numatęs!!

Ačiū Jėzau, Tu esi toks didis ir galingas! Kodėl aš žiūriu visuomet tik į tai, kas nėra tobula, gražu? Kodėl mane nuolat įveikia problemos? Atleisk!! Noriu pakelti savo galvą ir nieko nepaisant pasakyti: Jėzau, Tu esi VIEŠPATS virš visko, Aleliuja!!

Noros liudijimas

“Jis ištiesė man ranką
ir ištraukė mane iš potvynio” (Psalmių 18:1)

Atsisėdau ant čiužinio. Degė žvakė, bet juodų sienų apsuptyje ji skleidė mažai šviesos, – Mano gyvenimo vaizdas. Kur aš atsidūriau?  Kas nutiko mano gyvenime? – Tai buvo gyvenimas, kuris šaukėsi alkoholio ir narkotikų.
Šį kartą turėjau tai padaryti. Daugiau nebegalėjau taip gyventi. Pajutau, kad einu blogais keliais. Dabar turėjau išsilaisvinti iš galios, kuri mane laikė nelaisvėje. Išsilaisvinti iš priklausomybės, kuri mane laikė vergijoje. O jei ne? – O jei ne, tai nenumaldomai krisčiau į bedugnę. Bet iš kur, po galais, turėjau gauti tiek jėgų? Viskas manyje siautėjo ir putojo. Mano gyvenimas buvo tarsi kamštis jūroje. Blaškiausi be prasmės, be tikslo. Negailestinga audra grasino nusinešti mano gyvenimą į bedugnę, sunaikinti mane visiems laikams. Nebuvo kur laikytis, jokio inkaro, jokios salos, kurioje būtų galima ilsėtis. Tik nuoga kova su nenugalimomis jėgomis.
Mano kūnas drebėjo ir virpėjo. Galūnėse nepakeliamas skausmas ir agonija drąskė mane ir kankino. Negalėjau aiškiai mąstyti. Garsūs, nervingi balsai mano galvoje reikalavo ir ragino: “Tiesiog nutrauk tai, tada pagaliau atsikratysi kankinimų!” –
“Ne… ne… ne!” “Dieve, jei tu egzistuoji ir mane girdi, padėk man! Viską dariau neteisingai. Bandžiau gyventi be tavęs ir man nepavyko. Norėjau būti laisva nuo tavęs. Norėjau mėgautis gyvenimu, mėgautis juo ir gyventi taip, kaip man patinka. Tačiau mano gyvenimas pakrypo į priklausomybę ir vergystę. Jei vis dar gali panaudoti mano sudaužytą gyvenimą, noriu  dabar jį tau atiduoti. Daryk su manimi, ką nori, bet padaryk iš manęs ką nors savo šlovei. Man nėra jokios vilties nei šiame, nei amžinajame gyvenime. Be tavęs esu prarasta visiems laikams. Tu atsiuntei Jėzų į pasaulį, kad mus išgelbėtų. Jis už mus nuėjo ant kryžiaus, prisiėmė visą mūsų skausmą ir vienatvę. Jis jautė visą Dievo apleistumą. Dabar atnešu tau savo gyvenimą, savo kaltę ir metus, kuriuos sąmoningai nugyvenau be tavęs. Kai tapau kalta prieš tave ir daugelį žmonių. Atleisk mano kaltę ir padaryk mano gyvenimą naują. Pripildyk mano nemylimą širdį savo meile.”
Ilgą laiką taip meldžiausi, pasakodama jam visas per daugelį metų susikaupusias šiukšles. Kažkuriuo metu užmigau iš nuovargio. Kai pabudau, gulėjau ant grindų. Vėl atsisėdau ant čiužinio ir laukiau Dievo atsakymo. Tačiau nieko neįvyko. Ar jis neišgirdo mano maldos? Ar jau buvo per vėlu? Vėl suklusau: “Dieve, padėk man!”
Septynias dienas laukiau jo atsakymo. Tada įvyko didysis lūžis. Jėzus atėjo į mano gyvenimą. Jis tarsi paėmė mane ant rankų ir pasakė: “Tu esi mano! – Aš už tave praliejau savo kraują ant Golgotos. Tavo kaltę, visas tavo kančias, meilės ir saugumo paieškas, baimę ir vienatvę Aš kentėdamas užnešiau ant kryžiaus. Aš tave išlaisvinu!”
Staiga mano gyvenimas pasikeitė. Širdį užplūdo didžiulis džiaugsmas. Viskas tapo šviesu, ir aš pamačiau savo sugadintą gyvenimą Dievo šviesoje. Per tai atpažinau Jo didžiąją meilę man. Gavau gausybę dovanų ir tikrai to nenusipelniau. Mano veidu riedėjo ašaros. “Viskas, ko tau reikia, yra meilė!” (Viskas, ko tau reikia, yra meilė!) – tai pavadinimas dainos, kurią dainavo “The Beatles”. Radau šią meilę, ji mane išlaisvino iš priklausomybės ir savirealizacijos siekio. Tai numalšino troškulį ir suteikė mano gyvenimui prasmę bei tikslą.
Nora

“Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (Jn.3,16).
Noros liudijimai www.nohopeindope.de

Turtai priespaudoje

Tai sako Pirmasis ir Paskutinysis, kuris buvo numiręs ir vėl grįžo į gyvenimą. Aš žinau tavo priespaudą ir tavo neturtą, o vis dėlto tu turtingas!
Apreiškimas Jonui 2, 8 – 9

Pas Jėzų viskas yra kitaip. Ne mirties žodis yra paskutinis, bet Jo. Kaip žiauriai buvo su Juo elgiamasi, kiek kartų Jis buvo nesuprastas ir mušamas. Kiek kančios Jis patyrė čia, žemėje. JIS, mūsų Dievas, buvo išalkęs ir ištroškęs, kentė karštį ir šaltį, buvo pavargęs ir išsekęs. Nepaisant to, Dievas išaukštino ir prikėlė Jį iš kapo.JIS sėdi Dievo dešinėje!
Savo pavyzdžiu JIS įrodė: niekas neturi tokios reikšmės, kaip Dievas. Taip, kaip kiekvieną sekundę ir kiekvienoje situacijoje Jį saugojo ir palaikė pats Dievas, lygiai taip pat ir JIS yra šalia mūsų. Gali būti, kad dėl savo tikėjimo mes atsidursime nemaloniose situacijose. Bet JIS sako: Tu esi turtingas, nes Aš esu su tavimi! Net kai tu mirsi, Aš tavęs nepaliksiu, nes savo tikėjime tu išlikai tvirtas. Už tai Aš tau duosiu gyvenimo vainiką.
Neiškeiskime Dievo artumo savo gyvenime į visą pasaulio prabangą ir patogų gyvenimo būdą. Iš tiesų, JIS tapo mums gyvenimo šaltiniu ir yra paruošęs mums dar be galo daug nuostabių dalykų. Kaip žinote, dabar JIS tikrina mūsų tikėjimą, bet tai amžinai nesitęs. Tuomet JIS pats „lepins“ mus Savo buvimu šalia. JIS trokšta mums tik gero!

Jėzau, kartais man atrodo, kad esu priespaudoje ir neturte, bet Tu esi šalia ir tai mane praturtina labiau nei visi kiti žmonės! Juk, turiu Tave, savo mylimą VIEŠPATĮ, kuris sustiprina ir pripildo mane! Dėkoju, kad Tavo ramybė ir džiaugsmas praturtina bei pradžiugina mane labiau nei bet kada ankščiau!

Tik po du! – 2021.09.0​5​

Jėzus pasišaukė pas save dvylika, ėmė juos siuntinėti po du.
Evangelija pagal Morkų 6, 7

Dar kūrimo istorijoje kalbama, kad nėra gerai, kai žmogus yra vienas. Dėl to Dievas Adomui sukūrė Ievą. Abu kartu jie yra Dievo atvaizdas; – vienam reikia kito.
Paulius niekada nevykdavo į keliones vienas. Jis nuolat turėjo bendražygių. Jėzus jau pačioje Savo tarnystės pradžioje išsirinko 12 mokinių; – JIS taip pat nebuvo vienas.
Šiandien tiek daug krikščionių gyvena vieni, neturėdami bendrystės su kitais krikščionimis. Susitinkama mišiose, galbūt dar namų- ir maldos grupelėse, tačiau privačiai būnama vienumoje, niekam neleidžiama pažvelgti vidun.
Dievas sako, kad tai nėra gerai!
Keletą metų lankiau vieną Biblijos ratelį. Jo nariai kartą per savaitę susitikdavo dviese intymiai bendrystei. Ką per savaitę kalbėjo Dievas? Kaip sekasi gyvenime? Apie tai buvo susitarta tylėti, apie tai nebuvo pasakojama toliau. Tačiau tai buvo didžiulė pagalba – šitas bendras problemų bei naštos nešimas.
Vienas geras pažįstamas turėjo puikios patirties dvinarystėje. Ten jie galėdavo išsikalbėti apie viską, kas juos neramindavo. Ir melstis kartu. Tai jiems suteikdavo didžiulį palengvėjimą, nors pradžioje ir kildavo nemenkų sunkumų atsiverti.
Taip pat ir per išpažintį yra būtina, kad vienas pasakotų, o kitas klausytų bei pažadėtų atleidimą. Tokiu atveju Dievas labai laimina.
Vienas būdamas pasiklysti savo mintyse. Kai kurie mato save kaip ypatinguosius, išrinktuosius dideliems dalykams ir praleidžia faktus. Jie nesileidžia koreguojami. Kiti puoselėja savo nuodėmes, nes jų niekas iš bendruomenės nepastebi. Sekmadieniais džiaugsmingas veidas, o kasdienybėje vyrauja nuodėmė. Prastai.
Dievas priėmė mus į Savo kaimenę, mes teesame avelės, kaip ir daugelis kitų. Ir tik kaimenėje esame apsaugoti ir galime atlikti tarnystę Dievui. Turėtume vienas kito klausytis, vienas kitą gerbti, remti ir kartu žengti. Vienas tiesiog pargriūsi.

Dėkoju, Jėzau, Tu esi su manim! Ir davei man brolius bei seseris pašonėn, kad jie mane saugotų, stiprintų, man padėtų ir aš juos mylėčiau. Tai Tavo vaikai! Man reikia daug nuolankumo bei kantrybės, tiek, kiek Tu jos turi. – Dėkoju už brolius ir seseris!!

Širdies ištyrimas – 2021.09.0​4​

Žmogus žiūri į išorę,
bet Viešpats žiūri į širdį.
1. Samuelio 16, 7

Vienas pastorius daug girdėjo apie skirtingas žmonių nuodėmes ir galvojo, laimei, pats nėra jų paliestas. Taigi jis apgalvojo, ar apskritai yra padaręs nuodėmių. Tačiau nei vienos negalėjo sugalvoti. Žinoma, jautėsi dėl to labai gerai.
Apie tai mintyse jis kalbėjosi su Viešpačiu bei plėtojo savo mintis. Dievas nieko nesakė, tačiau vargšas pastorius diena iš dienos darėsi vis neramesnis. Nes tai jį graužė. Staiga jis suprato, koks iškeltanosis jis buvo ir kad į kitus žmones žvelgė iš aukšto. Ir koks nedraugiškas jis būdavo rytais. Ir taip trumpai kalbėdavo telefonu, lyg jį vis kas trukdytų. Vis daugiau “smulkmenų” iškilo jam mintyse, vis labiau neramus jis darėsi. Kol geras jo savęs paties paveikslas buvo visiškai sugadintas, kai jis rėkė ant vaikų ir niekaip negalėjo sustoti, nors ir buvo neteisus. Tada nuskubėjo į savo bažnyčią, puolė ant kelių priešais altorių. Jis išlaisvino visą užgniaužtą liūdesį ir su ašaromis akyse viską papasakojo Viešpačiui. Koks nepajėgus Dievo tarnas jis tebuvo! Jis net mėgino mesti savo tarnystę, nes pats buvo toks nešventas.
Kuomet jis baigė ir visa išsakė Viešpačiui, pamanė: išorėje smirdi, viduj nešvaru, štai kaip su manimi yra. – Jis pažvelgė aukštyn į kryžių ir laukė Jėzaus atsakymo. Tuomet Viešpats tyliai jame tarė: nuplaunu tave švariai. Apvalau nuo visų nuodėmių. Įdedu į tave savo Dvasią, kuri padės tau būti nuolankiam ir gyventi kaip krikščioniui. Tu esi mano pasekėjas, ir siunčiu tave pas žmones, kurie nusidėjo, kad atneštum jiems išlaisvinimą. Kelkis ir eik!!
Dievas kalbėjo pastoriui, nes šis buvo sąžiningas. Daugelis žmonių tokie išdidūs, kad jie nebegirdi Dievo. Suvokimas jiems neateina, jie gyvena savame teisume, kol kartą nubunda Dievo teisme: aš niekad jūsų nepažinojau … Jie gyvena saviapgaulėje.
Jeigu nori žinoti, kaip yra su tavimi, paklausk Viešpaties. JIS tiria mūsų širdį. JIS nežiūri į spindinčią išorę, JIS žvelgia į tavo širdį. Sąžiningumas ir nuolankumas – tai viskas, ko Jėzus prašo. Jei turi drąsos, paklausk JO, kaip yra su tavimi.
Ir jeigu JIS parodys tau, kad teesi vargšas nusidėjėlis, leiskis nuplaunamas JO neįkainojamu krauju. Šitaip tapsi tyras ir šventas, brangakmenis Jėzui. JIS labai tave myli.

Jėzau, norėčiau, kad parodytum man, koks iš tikrųjų aš esu. Parodyk man mano nuodėmes, kurios skiria mane nuo Tavęs! Noriu būti sąžiningas bei nuolankus ir priimti Tavąją valią. Taip pat noriu Tavo atleidimo už savo nuodėmes bei atsiskirti nuo jų su Tavo pagalba. Padėk man, Jėzau!!

Dievo buvimas – 2021.09.0​3​

Iš visų pusių apsiauti mane,
lieti mane savo ranka.
Psalmė 139, 5

Dievas toks nuostabus! JIS sukūrė mus, nes mus JIS taip myli. JIS nuostabiai sukūrė mus, su meile muzikai, spalvoms, šviesai, kūrinijai! Visa, ką JIS sukūrė buvo nuostabu. Mes regime tai soduose, miške, žvaigždėtame danguje, žvelgdami pro mikroskopą. Visur aplink vyrauja grožis, tvarka, džiaugsmas.
Šis galingasis Dievas laiko mus rankose, švelniai ir meiliai, tačiau tuo pačiu galingai ir stipriai. JIS yra gyvenimo šaltinis. Jeigu JIS bent akimirkai pasiimtų Savo gyvybės kvapą, mes būtume negyvi. JIS persmelkia viską, mūsų kūną ir mūsų dvasią. Visa yra atvira JAM: tai, kas vyksta kūne, kokius jausmus išgyvename, kokius turime troškimus bei mintis, viskas yra žinoma.
Štai kodėl tik vienas Dievas gali taip nuostabiai paguosti. JIS gali apdairiai mums padėti. JIS visa mumyse supranta, mūsų susirūpinimą bei mūsų džiaugsmą. JIS visiškai užjaučia, džiaugiasi su mumis kartu bei verkia kartu. JIS visada turi išeitį, nesvarbu, kaip giliai būtume įklimpę pelkėje. JIS keičia mūsų mąstymą, mūsų jausmus, netgi mūsų kūną teigiama linkme. JIS gyvena mumyse.
Jei savo noru esame šio Dievo nuosavybė, esame JO šventykla. JIS prižiūri Savąją šventyklą, kuri JAM yra vertinga. JAM patinka būti mūsų širdyje. JAM patinka būti bendrystėje su mumis bei dalyvauti visame kame, ką planuojame ir veikiame. JIS yra nuostabusis Kūrėjas, Tėvas, Draugas ir Dievas.
Nenorėčiau be JO praleisti nei dienos; – tai būtų tiesiog prarasta diena.

Tėve danguje, ilgiuosi Tavęs! Man labai patinka Tavo buvimas! Norėčiau, kad Tu turėtum daugiau vietos manyje, kad labiau veiktum manyje! Norėčiau daugiau klausytis Tavęs bei gyventi su Tavimi! Taip gera nebebūti vienam. Nuostabu, kad man tari Taip bei noriai esi su manimi. Dėkoju!!

Apsti malonė – 2021.09.0​2​

Tu paruoši man stalą
mano priešų akivaizdoje,
Tu patepi man galvą aliejumi,
mano taurė sklidina.
Tikrai gerumas ir gailestingumas
lydės mane per visas mano gyvenimo dienas.
Aš gyvensiu VIEŠPATIES namuose per amžius.
Psalmių 23, 5f.

Taip, VIEŠPATS rūpinasi mumis, o priešai turės pavydėti. Apkrautą stalą, skanumynais nukrautą paruošė mums VIEŠPATS; – ir priešai visa tai matys ir jų akys išsiplės iš nuostabos.
Priešai turi matyti, kad VIEŠPATS gerai rūpinasi savaisiais. Ramybę ir taiką Jis pažadėjo, ir tai mes randame prie Jo širdies. Be to VIEŠPATS rūpinasi ir mūsų materialiais poreikiais. JIS, kuris taip nuostabiai aprengia lelijas, kuris kasdien maitina žvirblius, rūpinasi mumis. JIS nėra šykštus ir taupus, bet dosnus, nes Jis mielai dovanoja. Mes turime teisę visko prašyti! ( Retai atsisako VIEŠPATS mums duoti). – Bet jei tu pats/i esi šykštus/i ir pyksti ant savo artimųjų, tuomet VIEŠPATS nežiūri į tave, tu dingsti iš Jo matymo lauko. Ir kaip Jis turėtų tave lepinti, jeigu tu neapmoki sąskaitos savo broliui? Jeigu tu negrąžini pasiskolintų daiktų? Jeigu pasveri kiekvieną pasakytą brolio ar sesers žodį? Jei esi apkartęs/usi ir piktas/a, nes kiti yra tokie nedori? Tik tada, kai mes visiškai pasitikime Jėzumi, pilnai įsigalioja ir Jo Žodis.
JIS nori mūsų taurę pripildyti sklidinai, kad per kraštus bėgtų. Tai džiaugsmo vynas. Per sekmines mokiniai negalėjo stovėti, net Petras turėjo atsisėsti, ir jie visi elgėsi kaip girti. Tai buvo džiaugsmo vynas. Kartą šventinio susirinkimo vidury jis užplūdo mane: aš pastebėjau, viršuje po stogu, ant sijų buvo pilna angelų, kurie mumis džiaugėsi. Ir šis džiaugsmas užkrėtė mane, ir aš visą tą laiką juokiausi; – net kažkaip keblu krikščioniškoje bendruomenėje.
Aliejus, kuriuo mus VIEŠPATS patepa, yra Šventoji Dvasia. Ji įgalina mus atlikti savo užduotis ir apskritai padeda gyventi kaip krikščionims. Kuo Jos daugiau, tuo geriau!
Gerumas ir gailestingumas lydės mane. Taip, Dievas nenori teisti ir bausti! JIS nori leisti valdyti gerumui ir gailestingumui! Kadangi Jėzus paėmė nuo manęs kaltę ir nuodėmę, tai dabar mane valdo Dievo gerumas ir gailestingumas. Kaip gerai!!!
Ir aš pasilieku gyventi pas Jį, Jo namuose, per visą savo gyvenimą ir dar kitame, amžinajame!!

Ačiū Jėzau, kad Tu taip gerai apie mane galvoji!! Taip, Tavimi aš pasitikiu! Tu man dažnai parodei, kaip gerai Tu manimi rūpiniesi. Ačiū!!!

Mano keliai/Jo keliai – ​2021.09.01​

Jis atgaivina mano sielą,
veda mane teisumo takais dėl savo vardo.
Nors eičiau per mirties šešėlio slėnį,
nebijosiu pikto; nes Tu su manimi.
Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane.
Psalmių 23, 3f.

JIS yra VIEŠPATS virš visų mano kelių. Kartais aš pats ieškau kelio, kuris man atrodo geras. Bet iki šiol šie nuosavi keliai buvo tik pradžioje geri, o po to labai, labai vargingi. Kartais užtrukdavo ilgai, kol vėl atsidurdavau teisingame kelyje. Ir visgi aš sakau: JIS visa tai žinojo. JIS visa tai suplanavo. Be šių klystkelių mano nosis galbūt būtų perdaug užriesta ir išdidumas imtų viršų. Galbūt niekada neįgyčiau supratimo ir gailestingumo. Tikros išminties, kuri ateina iš VIEŠPATIES. Niekada neišsiugdyčiau nuoširdžios, gilios meilės VIEŠPAČIUI ir Gelbėtojui. Kas žino? Tik vienas Dievas žino, kokiam gėriui pasitarnavo šie klystkeliai ir aplinkkeliai.
Bet šiandien, žvelgiant atgal, sakau: JIS yra VIEŠPATS, kuris veda mane teisingais keliais, ir aš džiaugiuosi, kad Jis visada kreipė dėmesį į mane.
Net ir tada, kai buvo labai sunku, tamsiame slėnyje, mirties slenkstyje, Jis buvo čia. Labai, labai arti manęs. Man nereikėjo bijoti, nes Jis paėmė mane į savo stiprias, mielas rankas. Jo lazda bei ramstis yra čia tam, kad apsaugotų kaimenę nuo plėšrūnų ir ją nuvestų teisingu keliu; – jie nėra kuoka, kuria muša avis.
nebijau pikto. Buvo laikas, kai viskas nesisekė, ir aš pradėjau šito pikto bijoti. Tačiau aš nuolat galėjau savo pasitikėjimą mesti ant VIEŠPATIES ir Juo pasitikėti, net ir tuomet, kai ir vėl nesisekdavo. Tokiu būdu po kiekvienos nesėkmės aš ir vėl greitai pralinksmėdavau ir nusimesdavau apsunkinimą. Tai labai, labai didelė dovana. Tai įmanoma tik dėl Jo stipraus, guodžiančio artumo.
Ir paskutiniuosius mano keliavimo žemėje metus aš patikiu VIEŠPAČIUI. Ką JIS pradėjo, JIS ir pabaigs. Galiu išlikti ramus ir atsipalaidavęs; – ir visų pirma linksmas ir dėkingas. JIS įvykdys!

Ačiū Jėzau, Tu iš tiesų esi VIEŠPATS mano gyvenime ir virš mano gyvenimo! Kaip gerai, kad aš Tau priklausau!!

Gerasis Ganytojas – ​2021.08.31​

VIEŠPATS yra mano Ganytojas,​ ​aš nestokosiu.
JIS paguldo mane žaliuojančiose ganyklose
ir veda mane prie tylių vandenų.
Psalmių 23, 1f.

Jėzus sako, kad Jis yra gerasis Ganytojas, kuris gerai rūpinasi savo avimis. JIS šaukia jas visas vardais. JIS veda jas į tolį, į geriausias ganyklas, o popietę, kai saulė spigina, Jis veda jas į medžių paunksmę prie upės, prie tylių vandenų. Avys pažįsta Jį, jos pažįsta Jo balsą iš toli ir jos pasitiki ir klauso Jo. Nes Jis rūpinasi jomis. Kai  artinasi priešas, lokys ar vilkas, Jis gina avis savo gyvybe; – samdinys pabėgtų ir tik pats save gelbėtų. Bet Jėzus atidavė gyvybę už savąsias, kad išgelbėtų jas, atleistų joms kaltę ir joms išpirktų pas Tėvą amžinąjį gyvenimą; – dabar jos yra Jo nuosavybė, kurią Jis saugo ir prižiūri.
JIS žino visus mano poreikius, ir JIS žino taip pat mano slapčiausius norus. Aš galiu su Jėzumi juos aptarti. Dažnai Jis išpildo mano nedidelius norus, Jam tai nesunku, Jis daro tai iš meilės man. Šiuose mažuose meilės ženkluose aš atpažįstu Jo meilę man; didelių dalykų aš gerai nesuprantu, bet mažus, kasdieninius, kuriuose Jis pasireiškia, suprantu labai gerai. Čia pastebiu Jo draugiškumą ir paslaugumą man.
Aš esu kaimenės dalis! Jėzus turi didelę kaimenę! JIS vedžioja ją po geriausias ganyklas ir pakeliui aptinka dar daug pasiklydusių, pražuvusių avių, kurias priima į savo kaimenę ir jomis taip pat rūpinasi. O tada veda prie tyliųjų vandenų, atgaivai! Sekmadienis turėtų būti paskirtas ramybei, atgaivai ir statydinimui. Kai kurie pastoriai panaudoja jį, kad pademonstruotų savo iškalbingumą ir savo teologinę išmintį. Bet jų užduotis yra duoti avims maisto, šviežio vandens ir ramybės širdžiai. Tame atpažįstame gerus ganytojus, pastorius.

Ačiū Jėzau, Tu esi mano gerasis Ganytojas! Tu gerai rūpiniesi manimi! Ir po daug darbo ir streso Tu man randi vietą poilsiui ir atgaivai. Taip, su Tavimi man sekasi gerai!!

Jėzau, aš esu pasiklydusi avis. Viską išbandžiau, bet ramybės neradau. Prašau, paimk mane į savo kaimenę. Pasirūpink Tu manimi. Leisk man rasti ramybę prie vandens, prie gyvenimo vandens, ir numalšink mano alkį ir troškulį! Aš noriu Tave turėti kaip savo Ganytoją, aš noriu Tavimi pasitikėti. Aš noriu priklausyti Tavo kaimenei ir Tave sekti! AMEN!

Jėzus/Marija – 2021.08.​30​

Pamatęs stovinčius savo motiną ir mokinį, kurį mylėjo, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!​” Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.
Evangelija pagal Joną 19, 26f.

Šis aktas po kryžiumi laikomas Marijos kulto pagrindimu. Marija tampa tikinčiųjų motina.
Bažnyčiose dėl Marijos vyksta didžiulė diskusija. Ir kai atidžiau pasiklausau, pastebiu, kaip labai žmonės sau trokšta motinos. Ją atranda Marijoje. Taip šis Marijos kultas atitinka žmogiškuosius poreikius. Tačiau kalbant grynai teologiškai, tik turint labai daug fantazijos iš šitos eilutės galima išvystyti Marijos kultą. Kultas atsirado gana lėtai, ankstyvojoje bažnyčioje jo nebuvo, ir nieko panašaus nebuvo žinoma Pauliui, Jonui, Petrui ir Jokūbui.
Kadangi Marija yra ideali motina ir gali mus užstoti prieš Dievą, visi įsikimba į Mariją. Ji jiems reiškia viską.
Biblija moko, kad Jėzus yra tikėjimo centras ir tik jis vienas yra kelias pas Dievą. Tik jis vienas ir niekas kitas. Dėl to vyksta kova – Jėzus ar Marija – abiejų negali garbinti.
Kai Dievas kūrė žmogų, jis padarė jį tokį, kokiu yra Dievas – Savo veidrodiniu atspindžiu, vienodai jis sukūrė tiek vyrą, tiek moterį. Pagal savo esmę Dievas yra abu, JIS turi kartu tiek vyriškų, tiek moteriškų savybių, kurias JIS atskirai suteikė vyrui ir moteriai. Dėl to mes Dieve ir randame daugelį savybių, kurias galima pavadinti motiniškomis. Ir kuomet aš skaitau apie Jėzų Evangelijose, suprantu, kad ir Jėzus stovi aukščiau šito vyro/moters skirstymo. Ir todėl iš JO galiu sulaukti visko, ko tik tikiuosi iš Marijos: paguodos, padrąsinimo, užtarimo, atleidimo, išgelbėjimo, meilės, priėmimo, šilumos, gerumo.
Kuomet meldžiatės pakeiskite Marijos vardą Jėzaus vardu. Dievas tuo džiaugsis, nes šlovinamas vienatinis JO sūnus. Džiaugsis ir Marija, nes ji yra labai labai nuolanki moteris, kuri nenori jokios garbės sau, o visą šlovę trokšta atiduoti Sūnui.
Jeigu mums kyla labai stiprių prieštaravimų, reikalinga malda, kad galėtume pažinti Dievo tiesą.
Tikrai, Dievas turi nuspręsti, kuris tikėjimas yra teisingas. O ne bažnyčia, ne kaimynai ir giminaičiai, ne tradicijos ir pamaldžios istorijos, bet pats Dievas. JIS nuves tave į tiesą, jeigu tik tu paprašysi jo atvira ir sąžininga širdimi.
Taip pat galime skaityti Bibliją, Evangelijas, kurios kalba apie jėzaus gyvenimą. Taip mes su juo susipažįstame. Jeigu mes visa tai skaitysime su besimeldžiančia ir klausiančia širdimi, tai Dievas duos atsakymus.

Dėkoju, Tėve danguje! Tu nori, kad mes gyventume! Tu esi draugiškas ir geras mums! Meldžiu, nukreipk mus į tiesą, net ir šiuo klausimu! Laukiu tavo sprendimo ir atsakymo. Dėkoju, kad tu mane myli.

PS: Mes mielai už tave pasimelsime, jeigu tau kyla sunkumų Marijos/Jėzaus klausimu.