Dėkingumas

„Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą.“
Evangelija pagal Luką 17, 15

Vienas iš dešimties išgydytų raupsuotų vyrų grįžo pas Jėzų, Kuris jį išgydė. Jis buvo toks laimingas!!!! Jam net norėjosi dainuoti ir šokti bei šlovinti Dievą galingu balsu!!
nėra parašyta, kas atsitiko su kitais devyniais. Galbūt jie tapo vėl susiraukusiais žmonėmis, klausančiais, kodėl Dievas anksčiau jų neišgydė… Arba: Kodėl jie apskritai susirgo. Jie buvo išgydyti kūnu, bet jų širdis liko ta pati. Jų mintys sukosi tik apie juos pačius. Tuomet širdis tampa pilna kartėlio, yra vieniša, pavydi, pažeidžiama ir depresyvi.
Tik vienas iš jų buvo iš tikro pakeistas! Dėkingumas keičia širdį. Tuomet pavyksta nukreipti žvilgsnį nuo savęs link Vieno, Kuris gelbsti, išlaisvina ir gydo. Dėkingumas pradžiugina mūsų širdį; dėkingumas moko mus pasitikėti Viešpačiu; dėkingumas mūsų širdį išlaisvina ir daro ją „lengvą“. Dėkingumas yra gyvenimo stilius, Kurį parodė mums Jėzus savo pavyzdžiu.
Jei sunku dėkoti, skaitykime 103 psalmę ir melstis: „Šlovink Viešpatį, mano siela, ir nepamiršk, koks JIS geras [ką gero
JIS yra tau padaręs]!“

Ačiū, Jėzau, kad išgelbėjai mano gyvenimą iš pražūties, kad atleidai visas mano kaltes, išgydai mano nuodėmes. TU sotini mano gyvenimą gėrybėmis, kad būčiau jaunas ir stiprus lyg erelis. TU vykdai teisumo darbus, darai, kas teisinga, visiems engiamiesiems. Tešlovina mano siela TAVE, savo galingąjį Viešpatį! Juk kaip tėvas gailisi savo vaikų, taip TU gailiesi manęs… (pagal Ps 103).

Gauti palaiminimą

„Galiausiai visi būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo.“
Pirmas laiškas Petrui 3, 8-9

Ar mes norime Dievo palaimos? Tuomet turime laiminti! Tokie paprasti dangaus karalystės standartai. Čia žemėje mes esame įpratę kitaip: tai, ko norime, turime išsikovoti, žiauriai kovoti. Pas Dievą yra „atvirkščiai“: viską, ko norime, turime visų pirma atiduoti … paleisti. Keista ar ne?!
Rytais mielai išgeriu puodelį kavos. Tačiau šiandien mano kavos puodelyje buvo likusi vakarykštė kava… Tai nepilsiu gi aš į jį šviežią kavą! Pirmiausia išpilu senąją, tuomet išplaunu puoduką ir tik tuomet įpilu garuojančią šviežią kavą. Taip nori ir Dievas, – kad mes visų pirma visas savo palaimas atiduotume, tuomet Jis mus apvalys ir pripildys iš naujo. O gal mums užtenka „vakarykštės“ palaimos?! Teviešpatauja mumyse Kristaus meilė! Todėl žvelkime į kitus taip, kaip Dievas juos mato, o jų silpnybes bei klaidas pridenkime meilės apsiaustu. Atleiskite, kaip Jėzus mums atleidžia. Būkite gailestingi ir nuolankūs, ieškantys, kas gera kitiems; taip, kaip Jėzus elgiasi su mumis. Tuomet baigsis kai kurie ginčai. Linkėti kitam iš visos širdies pačio geriausio ir už Jį melstis, – tokia yra Dievo karalystės „programa“. JIS rūpinasi mumis, o mes – kitais!

Ačiū, Jėzau, kad esi toks gailestingas ir dosnus man! Tu apgaubi mane ir laimini nuo ryto iki vakaro. Nenoriu kovoti už savo teises, bet noriu gyventi iš Tavo malonės. Tu taip gerai manimi rūpiniesi! Todėl noriu laiminti žmones, kuriuos šiandien susitiksiu; nes Tu laimini mane.

Tiesos Dvasia

„Kai ateis toji Tiesos Dvasia, JI ves jus į tiesos pilnatvę.
JI nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi,
ir praneš, kas turi įvykti. JI pašlovins mane…“
Evangelija pagal Joną 16, 13-14a

Jėzus yra nuostabus! Kaip būtų gerai, jei JIS vis dar būtų pas mus žemėje ir mes Jį galėtume pačiupinėti, su Juo tiesiogiai kalbėtis. Bet JIS buvo mums numatęs kai ką geresnio: JIS žinojo, kad ne visi žmonės vienu metu galėtų kreiptis į Jį, jei Jis būtų dar čia žemėje. JIS negalėtų tuo pačiu metu būti visur. Todėl Jėzus siuntė savo Šventąją Dvasią, Kuri su mumis kalba, mus veda ir keičia. Šventoji Dvasia šlovina Jėzų; Ji džiaugiasi, kai visa šlovė ir garbė atitenka Viešpačių Viešpačiui. JI yra nuolanki ir kukli, Jai pačiai nereikia šlovės. JI yra Padėjėja, Globėja ir Guodėja. Ji atskleidžia mums Dievo Žodį, atgaivina Jį mumyse. Ji su mumis kalba kasdienybės smulkmenose ir dideliuose tikėjimo darbuose. Ji su kiekvienu kalba skirtingai, kadangi ir mes esame skirtingi. Vienam Ji dovanoja sapnus, kitam – vizijas, o su trečiais Ji kalba mintimis. Ji padeda man rasti pamestus daiktus arba parodo parkavimo galimybę senamiestyje. Ji dovanoja Biblijos tiesų pažinimą. Ir tuo pačiu yra mano geriausias draugas, kuris džiaugiasi, kai Jėzus, mano mylimas Viešpats, yra šlovinamas.

Ačiū, Jėzau, kad dovanoji mums savo Dvasią! JI yra nuostabi Padėjėja, Globėja ir Guodėja. Ačiū, kad apie viską pagalvoji ir vedi mus tikėjimo keliu. Tau padedant galime eiti šiuo Tiesos keliu pirmyn. Atverk mūsų širdis Tavo Žodžiams, nes Tavo mintys ir planai yra nuostabūs.

P.S. Prašau pasiskaityk iš Jono evangelijos 16 skyrių ir paprašyk Jėzaus paaiškinti Tau apie šį asmenį – Šventąją Dvasią. Ji yra iš tiesų nuostabi!

JIS mane pamilo

„Jis išvedė mane į laisvę ir išgelbėjo,
nes mane pamėgo [gėrisi manimi].“

Antra Samuelio knyga 22, 20

Jis mane pamėgo!! Nes aš esu toks geras ir šventas? Ne, aš nesu nei geras, nei šventas. Tačiau Viešpats mane myli ir todėl JIS manimi gėrisi! Jo meilė uždengia mano nusikaltimus. JIS mato mano stipriąsias puses ir savybes, ir Jam tai patinka. JIS mato mano širdį, kaip ji ilgisi Jo, ir kaip nori būti Jam ištikima. JIS mato mano meilę Jam, net jei ji tėra labai silpna. Ir kaip tėvai sustiprina savo vaikus, kai šiems pavyksta nuveikt ką nors gero, ar kai stengiasi; taip pastiprina Dievas savo vaikus, kai šie eina teisingu keliu. JIS yra pilnas vilties ir užtikrintumo dėl savo vaikų, pilnas kantrybės bei ištvermės, pilnas gailestingumo ir užuojautos.
JIS gėrisi manimi, todėl šiandien mane saugos.
JIS gėrisi manimi, todėl šiandien paims už rankos, kai kelias taps per sunkus.
JIS gėrisi manimi, todėl atleidžia visas mano kaltes ir užmiršta jas.
JIS gėrisi manimi, todėl kalbasi su manimi.
JIS gėrisi manimi, todėl kreipiasi į mane.
JIS gėrisi manimi, nes ………….

Ačiū, mano mylimas Dieve, kad esu Tau neabejingas! Tu myli mane ir manimi gėriesi. Todėl išlaisvini mane iš mano minčių, kuriomis sukuosi vien apie save patį, ir išvedi į naujus tolius. TU išlaisvini mane iš savanaudiškų jausmų ir dovanoji plačią erdvę, nukreipi mano žvilgsnį į save. TU esi šalia, kad būčiau nuo visko apsaugotas ir jausčiausi saugus. TU padedi man priimti kitą ir jį mylėti. Ačiū, kad išlaisvinai mane!

Skiriamosios sienos

„Juk su Tavimi galiu paimti užkardą,
su savo Dievu galiu peršokti mūrą.“
2 Samuelio knyga 22, 30

Mano Dievas yra didis, visagalis Dievas!! JIS stovi mano dešinėje, todėl turiu drąsos žengti neįprastais naujais keliais. Drauge su Juo galiu peršokti mūrus. Tie mūrai – tai barikados, kurias žmonės yra pasistatę aplink save; mūrus iš kartėlio, keršto ar neapykantos. Jo Meilė įgalina mane prieiti prie kito ir jį tiesiog mylėti. Taip elgėsi Jėzus, ir taip turiu elgtis aš. JIS bus šalia, jei susidursime su atmetimo reakcija. JIS drąsina likti tame pačiame kelyje, bandyti iš naujo. JIS saugo mane ir guodžia, kai pasidarau pažeidžiamas. Taip, su Juo galiu įveikti žmones skiriančius mūrus!
Jo Meilė ir saugumas Jame stiprina mane. Toliau, 37 eilutėje rašoma: „Tu leidai man laisvam daug pasiekti, ir mano kojos nepaslydo.“ Taip, Dievo stiprybė suteikia man didelę laisvę! Taip pat laisvę peršokti mūrus!…

Ačiū, Tėve danguje, kad esi su manimi ir saugai mane. Su Tavimi esu stiprus, kai einu Tavo keliais ir klausau Tavo širdies. Šiandien noriu peršokti mūrus, nes Tu esi čia!

Malda už savo kaltininkus

Mozė šaukėsi VIEŠPATIES, tardamas: „O, Dieve, maldauju, išgydyk ją!“
Skaičių knygos 12, 13

Dievas nori mus vesti į didelę laisvę. JIS nori, kad mes daugiau nebūtume priklausomi nuo kitų, nepaisant to, ar jie mums blogi ar geri. JIS vienas yra mūsų Viešpats, atsakingas už viską.
Žingsniai į tai yra šie: pasitikėjimas, kad JIS myli mane ir manimi rūpinasi. Tuomet: mano kalčių atleidimas ir atleidimas kaltininkams. Ir toliau: užtarimo malda už savo kaltininkus.
Ši malda už žmones, kurie prieš mane nusikalto, iš tikrųjų mane išlaisvina iš visų keršto minčių, kartėlio ir to jausmo, kad viskas sukasi tik apie mane. Kol mano žvilgsnis yra nukreiptas tik į mane, esu pagautas pats savyje. Todėl Dievas nori, kad savo žvilgsnį aš nukreipčiau į Jį, savo mylimą Viešpatį. JIS nori man parodyti, kaip labai Jis manimi rūpinasi, kaip labai JIS mane myli. Tuomet tampu laisvas nuo pačio savęs. Tuomet galiu atleisti ir maldoje užtarti savo priešus. Mozė tai žinojo. Todėl Dievo Žodis apie jį yra toks: „O Mozė buvo labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą visoje žemėje.“ (eil. 3) Dievas galėjo jam patikėti visas savo paslaptis ir kalbėtis su juo tiesiogiai (veidas į veidą, eil.7-8). Dievas buvo labai arti Mozės, saugojo jį prieš bet kokį išpuolį. Saugumas Dieve, – tai tikslas, kurį JIS turi ir mums!

Ačiū, Tėve, kad Tavyje esu saugus! Tavo stipriose rankose ir prie Tavo širdies nurimsta mano širdis. Tu saugai mane ir laikai mane tiesiai. Tu esi Dievas, Kurio Žodis – visuomet paskutinis. Net iš blogo Tu padarysi kažką gero, nes pasitikiu Tavimi.

Teismas ir derlius

„Jis pateikė jiems kitą palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą”.
Evangelija pagal Matą 13, 24

„Žmonėms miegant, atėjo jo priešas, pasėjo piktžoles tarp kviečių ir nuėjo. Kai sėkla sudygo ir išdygo varpos, išdygo ir piktžolės. Tarnai nuėjo pas dvaro šeimininką ir paklausė: ‘Pone, argi tu nesėjai geros sėklos savo lauke? Tai iš kur atsirado piktžolės? Jis atsakė: ‘Tai padarė mano priešas. Tuomet tarnai jam tarė: ‘Gal mums eiti ir išrauti? ‘ Jis atsakė: ‘Ne, nes kitaip kartu su piktžolėmis išrausite ir kviečius. Tegul ir vieni, ir kiti auga iki derliaus nuėmimo. Kai ateis pjūties metas, pasakysiu darbininkams: ‘Pirmiausia surinkite rauges ir suriškite jas į ryšulius, kad sudegtų, o kviečius nuneškite į mano tvartą.”
Man taip liūdna, kai pagalvoju apie karą Ukrainoje ar teroristines organizacijas Izraelyje, kad joms leidžiama daryti, ką nori. Jie kankina, kankina ir žudo, ir niekas jų nekviečia atsakyti; jiems nieko neatsitinka! Jie net švenčiami kaip didvyriai! Taip, kur yra Dievas?
Kas čia vyko Antrojo pasaulinio karo metais! Kiek neteisybės įvyko, kiek daug žmonių buvo beprasmiškai nužudyta! Ir ar žudikai buvo nubausti? Daugeliui po to sekėsi gerai.
Kiek daug krikščionių buvo persekiojami, kankinami ir net nužudyti! Tarsi jie būtų darę Dievui paslaugą. Kaip Jėzus gali visa tai stebėti ir nesikišti?Taip, ar apskritai verta būti krikščionimi? Ar verta būti geram ir stengtis? Pabaiga visiems vienoda.Jėzus sako: yra vienas teismas, tai yra derliaus nuėmimas. Jei Jis norėtų dabar atpirkti kiekvieną poelgį, tuomet sunaikintų kviečius ir pelus, teisiuosius kartu su nedorėliais ir neišmanėliais.
Kas iš tiesų yra geras?Jei tuoj pat būtum nubaustas už viską, turbūt dažnai verktum.O jei neteisieji visada būtų sunaikinami iš karto, galbūt nebeliktų žmonių.O kas tada gyventų danguje?
Kaip nusprendė Jėzus, taip ir bus teisinga: palikti ramybėje ir bloguosius, ir geruosius.Ir galiausiai, teismo dieną, surinksite piktžoles ir įmeskite jas į ugnį, o kviečius suneškite į tvartą!
43-ioje eilutėje Jėzus sako: „Tada teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje”.Tuomet mums prasidės tikrai geri laikai!!!

Ačiū Tau, Jėzau, Tu man paruošei kelią į dangų!Ir aš jau galiu gyventi su Tavimi ir patirti Tavo pagalbą!Koks tai geras jausmas!Viešpatie, pasigailėk tų, kurie Tavęs nepažįsta ir daro bloga. Atleisk jiems!Išgelbėk juos nuo ugnies!Padėk kariams ir jų tautoms, rusams ir ukrainiečiams, prašyti Tavęs ir ieškoti Tavęs! Padėk arabams ir izraeliečiams ieškoti Tavęs ir tikėti Tave, Mesiją! Tada prasidės taika!

Gailestingas ir mylintis

„VIEŠPATS yra gailestingas ir mylintis,
lėtas supykti ir kupinas ištikimosios meilės.“
Psalmyno 103, 8

Mes dažnai Dievą įsivaizduojame visai kitokį nei JIS yra; tiesą sakant, mąstome netgi priešingai apie Jį. Mes žinome, kad JIS atleidžia kaltes, bet galvojame kartais, kad mūsų kalčių JIS tikrai niekada nepamiršta ir mus dėl jų baudžia ir ant mūsų pyksta. Mes žinome, jog JIS yra Visagalis. Bet vis tik nepasitikime Juo. Mes žinome, JIS linki mums geriausio, bet nirštame ant Jo, nes Jis leidžia mūsų gyvenime vykti kai kam, kas mums nepatinka. Mūsų protas žino, koks JIS yra. Tačiau mūsų širdys nepasiveja ir neleidžia mums iš tikro patirti Išvadavimą.
Kaip gerai, kad Dievas ir šioje problemoje dovanoja išeitį! Jo Žodis teigia: Nesilaikyk seno! Visa, kas įvyko – jau praeitis; dabar laikas naujiems dalykams! Taigi, nenešiok savo širdyje neatleidimą, kuris nuvargina. Kaip gi galima visą dieną nešiotis 10 kg maišą?! JAM tai nieko nekainuoja, bet mes pavargstame ir išglembame. Šis maišas dar kiekvieną dieną sunkėja, nes į jį vis dar dedame įvairių senų ir naujų neatleidimų. Taip jau yra, kad jei mes nuolat neatleidžiame už tai, kas mums atsitinka, pradedame neatleidimą už asmeninę žalą kaupti ir tampame kartėlio pilni, be jėgų ir išsekę. Atleisk, kad galėtų prasidėti kažkas nauja! Atleisk, kad Tavo širdis taptų lengva! Tuomet Dievas galės gydyti mūsų žaizdas ir mus paguosti. Tada Dievas gali mus pripildyti savo Dvasia ir dovanoti naują širdį, kuriai nebėra taip sunku Juo tikėti. Atleisk kitiems, atleisk sau ir atleisk „likimui“ – Dievui – už tai, ką teko patirti. Tai daro mūsų širdis lengvas. Dievo Dvasia padeda mums Jį pažinti: JIS yra gailestingas, lėtas pykti, mylintis.

Ačiū, Tėve, kad esi toks, koks aprašomas Biblijoje, nors man ir sunku tuo visuomet tikėti. Atleisk už mano nepasitikėjimą Tavimi ir pripildyk savo Dvasia mano širdį! Ji atnaujina mano širdį taip, kad galiu Tavimi tikėti. Ačiū, kad esi man toks gailestingas ir lėtas pykti!!

AŠ pamilau tave

„Amžina meile AŠ pamilau tave,
todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile.“
Jeremijo knyga 31, 3b

Dievas myli Tave, amžinąją meile Jis myli Tave! Amžina, – tai reiškia tokia, kuri niekada neprasideda ir nesibaigia. Jau prieš sukuriant pasaulį JIS Tave pažinojo, ir jam praėjus taip pat nepamirš. JIS myli Tave! JIS ištikimas ir šiandien. JIS toks bus ir toliau. Niekas negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės.
Pasaulis atsirado ne atsitiktinai, ir Tu taip pat nesi kažkokio neaiškaus „nelaimingo atsitiktinumo“ produktas. Ne, pats Dievas Tavęs norėjo! JIS ir šiandien rodys Tau savo ištikimybę ir apjuos Tave savo meile. Jei atkreipsi į tai dėmesį, tai pastebėsi ją. JIS yra Dievas, Kuris Tave myli!

Ačiū, Tėve, Tu esi mano Kūrėjas! Tu myli mane ir laikaisi savo ištikimybės. Niekada Tu manęs nepaliksi. Ir šiandien Tu būsi su manimi ir laikysi virš manęs savo stipriąją ranką. Tu esi Tas, Kuris mane myli!

Tai yra atpirkimas!

Vargšas aš žmogus! Kas mane išvaduos iš šito mirtingo kūno! Bet dėkui Dievui ­ per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!
Laiškas romiečiams 7, 24

Kartais esu labai pavargęs. Nes nuodėmė vis dar turi daug jėgos ir apsunkina man gyvenimą. Žmonės kovoja vieni su kitais; manyje pačiame dar daug senojo žmogaus – malonumų siekimo arba išdidumo, godumo arba pavydo; žmogaus gyvenime laikui bėgant prasideda senėjimas ir silpnėjimas… Nuodėmė, t.y. atitolimas nuo Dievo, yra to priežastis. Kur nėra santarvės, – Dievas toli; arba mes esame toli nuo Jo. Jaučiuosi tuomet kaip Paulius: O vargšas aš žmogus! Kas išvaduos mane?! Ir tuomet kiek galėdamas greičiau skubu pas Jėzų, savo Išvaduotoją. JIS yra čia! Visai šalia manęs. JIS mane gelbėja ir laisvina jau dabar, pradėdamas savo išvadavimo procesą. O kai JIS dar kartą ateis ir pasiims mane pas save, tuomet galutinai būsiu išvaduotas iš mirtingojo kūno ir nuodėmės.O, ateik, Viešpatie Jėzau, ateik neužtruk!
Kartą pirkau kai ką išsimokėjimu dalimis. Kiekvieną mėnesį turėdavau gražinti tam tikrą dalį sumos. Tačiau suma vis didėjo, slegiant sunkiai skolos naštai dingo gyvenimo džiaugsmas. Kartą nuėjau į banką, kad sumokėti mėnesinę įmoką, tačiau mano pinigų banke nenorėjo priimti. Man buvo pasakyti, jog skola jau sumokėta. Ne tik šio mėnesio įmoka, bet visa skola. Daugiau nebėra jokios skolos! Ir tada supratau: tai mano draugas Jėzus sumokėjo šią kainą; aš esu dabar visiškai laisvas. Nuodėmė turi savo kainą ir laiko žmoniją tvirtai savo rankose. Ačiū Jėzui, kad yra Gelbėtojas! JIS atpirko visas mano kaltes – dabar esu laisvas! Jei esu po Jo skėčiu, einu įsikibęs į Jo ranką, stoviu ant šios stiprios uolos, tuomet nuodėmė daugiau negali man nieko pasiūlyti. Tebūna šlovė Jėzui Kristui, mūsų Viešpačiui!

Ačiū, Jėzau, už Tavo išlaisvinimą! Ačiū, kad Tu sumokėjai kainą už mano išvadavimą! Noriu būti arti arti Tavęs, nes Tu esi mano Išvaduotojas, Gelbėtojas ir Išlaisvintojas.