Viešpats kalbėjo Mozei:
Aš mačiau savo tautos kančią Egipte, girdėjau jų skundo šauksmus prieš savo engėjus. Iš tikrųjų aš gerai žinau, ką jie kenčia.
Išėjimo knyga 3, 7
Dievas pašaukia Mozę, kai šis 40 metų dykumoje gano avis. JIS nori, kad Mozė Dievo tautą išvestų iš Egipto, nes ten ji labai kenčia. JIS aprūpino Mozę „stebuklinga lazdele“, su kuria jis galėjo daryti stebuklus ir pasiuntė jį pas faraoną. Ten Mozė prašė: Leisk mano tautai eiti! Tačiau faraonas nenorėjo atiduoti pigios darbo jėgos ir vergų. Dievas pasiuntė 10 baisių negandų. Pirmosios negandos užklupo visą šalį, net ir izraelitus. Vis dėlto iš tikrųjų baisios negandos ištiko tik egiptiečius, Dievas padarė skirtumą tarp tautų. O štai dešimtoji neganda, visų pirmagimių mirtis, užklupo tik egiptiečius bei netikinčiuosius izraelitus (Jėzus taip pat buvo pirmagimis). Nes kas Velykų ėriuko ženklu pažymėjo durų staktą, buvo išgelbėtas, visi kiti žuvo. (Išgelbėjimo per Jėzų ženklas: kas po JO krauju, tas apsaugotas).
Leisk mano tautai eiti! – dar ir šiandien taip prašo Dievas. Egiptas, toks yra pasaulis su vilionėmis, priklausomybėmis, prabanga, nuodėmėmis ir pagundomis. Melas ir apgaulė, vagystės ir svetimavimas, visa tai taip paprasta, taip normalu mūsų pasaulyje. Bet tvirtai laikykis Jėzaus ir tau teks nesusipratimai bei pašaipos.
Leisk mano tautai eiti! – taip prašo Dievas. Ji turi palikti šį pasaulietiškumą, šiuos kvailus kompromisus, šią meilę pasauliui. Ji turi būti pašvęsta šventajam Dievui. Ji turi tapti viena, be teologijos padalijimų. Ji turi būti vienos širdies ir vienos sielos, ištikimai besiremiančios viena kita. Ji nebeturi būti sutepta velnio išmėginimų.
Leisk mano tautai eiti! – to trokšta Dievas. JIS įvykdys Savo valią ir išlaisvins mus nuo visko, kas mus apsunkina, nuo rūpesčių ir baimių, nuo priespaudos ir neteisybės, nuo velnio pančių, nuo priklausomybės, ligų, mirties baimių … JIS turi galią!
Leisk mano tautai eiti! – taip liepia Dievas. JIS išlaisvins mus ir nuo šio viruso, sulaikančio Dievo tautą nuo maldos ir bendrystės. Dėkojame JAM už ypatingą malonę!
Dėkoju, Jėzau, Tu jau ant kryžiaus atlaisvinai kelią! Tu norėtum, kad mes skaistintume save ir būtume Tavoji tauta, kad nebesusiteptume kompromisais ir drungnumu. Vesk mus į Dievo vaikų laisvę! Mes seksime Tavimi! Nes Tu esi mūsų nuostabusis Viešpats.