Kuo greičiau atneškite geriausią drabužį ir apvilkite jį. Užmaukite jam ant piršto žiedą, apaukite kojas! … Nes šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado.
Evangelija pagal Luką 15, 22.24
Sūnus tapo savarankiškas nuo tėvo ir, deja, praleido visus pinigus. Ir štai sugrįžo alkanas ir vedamas kaltės jausmo; – iš jo didingumo nieko nebeliko. Tėvas nuoširdžiai jį priėmė ir ruošėsi atšvęsti didžiulę šventę.
Tikrai, toks yra mūsų dangiškasis Tėvas. Jeigu pasidarome „savarankiški“ ir nueiname savais keliais, JIS laukia mūsų. JIS niekuomet nepaleidžia mūsų iš akių. Ir jeigu skęstame purve, JIS yra šalia ir mus gelbsti vėl ir vėl, JIS ištraukia mus iš bet kokių šiukšlių. JIS mus ir vėl naujai aprengia teisumo rūbais, kuriuos Jėzus mums laimėjo ant kryžiaus. JIS duoda mums nugalėtojo žiedą kaip Dievo įsūnystės ženklą, kaip valdžios prieš blogį ženklą, kaip ženklą, kad mes turime priėjimą prie malonės sosto. JIS duoda mums naujus batus. Ūkininkaujant labai svarbu guminiai batai, nes dažnai būna dumblina ir purvina. Tam, kad mes neišsipurvintume, mums reikia šitų guminių batų. Nuodėmės neturėtų prikibti prie mūsų ir mus išpurvinti!
Taip, pirmiausiai Dievo vaikas ateina į apvalymą, į prausyklą. Ten nuplaunamas visas pasaulio purvas bei nuodėmės. Tuomet duodami nauji, balti rūbai ir batai, o tuomet švenčiama dangiškoji šventė: sūnus, kuris buvo miręs, pasiklydęs, prarastas – ir vėl yra čia. Visi angelai gieda iš džiaugsmo, tėvas džiaugiasi, o Sūnus, Jėzus, didžiuojasi tuo, kuris sugrįžo. Dėl šio JIS buvo ant kryžiaus, kad jis galėtų gyventi danguje. Tikrai, mirtis ant kryžiaus pasiteisino, – šis žmogus laimėtas dangui!
Džiaukis, nes Tu priklausai dangui! Jeigu dar neturi leidimo į dangų, ateik greičiau pas Jėzų, leiskis apvalomas nuo viso purvo ir sek JUO. JIS laukia tavęs!
Dėkoju, Tėve, Tu ilgai manęs laukei ir štai paimi mane į Savo rankas, aprengi mane naujais teisumo rūbais, vadini mane Savo vaiku! Kaip gerai man pas Tave, Dėkoju!!!