Mokiniai išsigandę ir nustebę kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toks, kad įsakinėja vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?!“
Evangelija pagal Luką 8, 25
Jie kalba apie Jėzų! JIS įvykdė stebuklą per kelias sekundes nuramindamas audrą ir bangas. JIS yra Viešpats!
Jėzus pasakė: Mes norime plaukti į kitą ežero krantą. (Jis niekada tokių dalykų nenuspręsdavo vienas; Jis tai girdėjo iš savo Dangiškojo Tėvo ir todėl nusprendė: plaukiame į kitą krantą.) Bet priešas nemiegojo ir norėjo tai sutrukdyti. Nes kitame krante buvo apsėstas vyras, „gerazietis“, kuriam būtinai reikėjo Jėzaus pagalbos; žinoma, tai nepatiko priešui. Todėl jis pasiuntė audrą, dėl kurios bangos sukilo aukščiau nei įprastai, kad valtis prisipildė vandens ir skendo. Mokiniai nesuprato, kas vyksta, ir bijojo dėl savo gyvybės. Jie buvo žvejai ir nusimanė apie valtis, vėją ir bangas. Kažko panašaus jie dar niekada nebuvo patyrę. Tačiau Jėzus miegojo, nes Jis žinojo, kad Jo Tėvas nemiega. Mokiniai pažadino Jėzų sakydami: „Mes žūvame!!!“ Ir Jis subarė vėją jam pagrasindamas, ir iš tikrųjų per kelias sekundes vėjas ir bangos nurimo. Bet Viešpats paklausė mokinių: „Kur yra jūsų tikėjimas?” – mokiniai tiesiog stebėjosi Jėzumi. Kas Jis toks??? Kaip gi Jam paklūsta vėjas ir bangos???
Jėzus yra Viešpats. Jis viešpatauja net ir gamtos stichijoms, ypač jei jas sukelia priešas. Aš daug skaičiau apie tai, kaip Jėzus trečiajame pasaulyje padarė tokių stebuklų. Bet pirmaisiais mano gyvenimo Lietuvoje metais dažnai nutikdavo, kad priešas siuntė virš mūsų ir mūsų šeimos audrą. Pastebėjau savyje esančią tą neramybę ir buvau tikras, kad priešas nusitaikė į mane. Todėl maldoje išstojau prieš jį ir žala buvo labai nedidelė. Kartą užėjo audra, daugelis medžių krito abiejose kaimo pusėse, tačiau pats kaimas liko nepaliestas. Taip, galiu tai patvirtinti: Jėzus yra Viešpats, net ir virš gamtos stichijų.
Mums reikia Viešpaties, kuris ne tik sėdi danguje ir rūpinasi mūsų išgelbėjimu, bet ir to, kuris yra čia su mumis, žemėje, ir gali mums padėti bet kurioje situacijoje. Daugelis krikščionių mano, kad Jis to nedaro, nors galėtų. Geriau būtų, jei pasitikėtume, kad Viešpats nepasikeitė: JAM rūpi visi mūsų sunkumai, net ir gamtos stichijos. JIS mielai padėtų, jei tik mes tuo patikėtume!!!
Ačiū, Jėzau! Tu esi arti manęs. Tu gyveni ne tik mano širdyje, bet ir vadovauji ir valdai visą mano gyvenimą, taip pat ir mano aplinkybes bei situaciją, kurioje esu. Tu esi Viešpats, kuriuo kiekvieną sekundę pasitikiu. Ačiū, aš jau nebejaučiu bejėgiškumo dėl gamtos stichijų!!!