Nejau tas, kuris davė ausis, negirdės?
Nejau tas, kuris įdėjo akis, nematys?
Psalmė 94, 9
Daugelis žmonių elgiasi neteisingai, nes jie nemano, jog Dievas juos mato. Jie šaiposi iš teisingumo Dievo. Jie netiki, kad vieną kartą JIS įvykdys teismą.
Daugelis krikščionių būtent tokie ir yra: Jie klysta, to niekas nemato. Ir dėl savo melo, apgaulės bei vagysčių jie meldžia atleidimo, dar net ir iš anksto; – juk niekad negali žinoti. – Tai kažkoks piktžodžiavimas prieš Dievą. Jie nepažįsta Šventojo, to, kuris reikalauja teisingumo, kuris niekada netoleruoja nuodėmės, kuris mums visiems atlygina taip, kaip mes to verti. JIS nesileidžia, kad iš JO būtų šaipomasi!!
Mes, krikščionys, kurie tuo tikime, turime ištverti daug neteisybės. Vis dėlto Viešpats tai mato ir JIS visa atlygina, grąžina pusiausvyrą. Galbūt mes ne visada gauname pagal savo teises, tai yra tai, kas mums priklauso.
Galvoju apie tuos, kurie mano atžvilgiu pasielgė neteisingai. Ir matau, kaip Dievas atitraukė Savo palaiminimus, kaip jie kenčia ir dėl savo bedieviškumo eina pražūtin. Kai kurie mirė arba yra psichiatrinėje, kai kurie prasigėrė, o kai kurie tiesiog yra nelaimingi. Kaip blogai žmonėms sekasi be Dievo! Tuomet lieka tik tuštuma, dažnai jie patys tėra tik fasadas. Niekada nenorėčiau keistis su jais vietomis!! Ir blogiausia dar tik ateina: jie ir amžinybę turės praleisti be Dievo, be viso to, ką Dievas sukūrė: be šviesos, be vilties, be muzikos, be draugystės, be giminystės, be visko. Visą šį siaubą vos begalima įsivaizduoti.
Dievas mato ir girdi. Visas smulkmenas JIS regi lygiai taip pat kaip ir didžius dalykus. JAM čia nėra jokio skirtumo. JAM tik rūpi JO mažiausiojo vaiko gyvenimas. Ir kiekvieną žalą JIS atlygina 10-iopai, gal net 100-iopai. Būtent tuomet, kai mums sekasi blogiausiai, JIS yra arčiausiai. JO meilė mumyse mums padeda viską ištverti. Dėl to maldoje pilni pasitikėjimo ir dėkingumo mes kreipiamės į JĮ. JIS atsako į mūsų maldą ir vėl atsigręžia į mus.
Mes turime atleisti. Nes bausmė tiems, kurie mūsų atžvilgiu pasielgė neteisingai, yra siaubinga. Kai aš tai įsivaizdavau, greitai atleidau savo kaltininkams ir meldžiau jiems palaimos bei atpirkimo. Viešpatie, duok man akis, kad matyčiau žmones taip, kaip Tu matai!
Dėkoju, Tėve danguje, Tu rūpiniesi manimi! Tavo ausys neužkimštos, Tavo akys ne aklos. Tu regi mane ir mano kovą čia, žemėje. Ir Tu esi šalia manęs, stiprini mane, suteiki meilės, vilties, tikėjimo ir ramybės. Kaip gera būti su Tavimi!! Dėkoju, mielas Tėve!!