„Nebijok, Sione, nenuleisk rankų!“
VIEŠPATS, tavo Dievas,
pergalę teikiantis galiūnas, yra tavyje:
JIS noriai džiaugsis tavimi,
atnaujins tave mylėdamas
ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas…“
Sofonijo 3, 16b-17
Daugelis krikščionių negali šios eilutės priimti asmeniškai. Jie nuolat jaučia kaltę ir galvoja, kad Dievas juos už kažką baudžia. Kaltės jausmai dažnai yra labai neaiškūs ir nekonkretūs, nes būtent jie yra jausmai. Tačiau tokiu būdu gali paimti visą gyvenimo džiaugsmą. Be abejo mes nesame angelai, tačiau kaltė visuomet yra konkreti! Vagystė, melas, svetimavimas, žmogžudystė veiksmu ar žodžiu… Jei mes konkrečiai nusidėjome, galime Dievo konkrečiai prašyti atleidimo ir sulaukti Dievo atleidimo. Tačiau jei mus kankina migloti, nekonkretūs kaltės jausmai, tai dažnai jie yra žinojimas, kad mes nesame tobuli, kaip norėtume. Žlugdytojas mums šnibžda į ausį, kadangi nori gadinti ir griauti mūsų gyvenimą. Jėzus apie mus mąsto visai kitaip!! JIS džiaugiasi mumis, kaip tėvai džiaugiasi savo mažaisiais. JIS džiūgauja mumis neapsakomu džiaugsmu, nors mes JAM dėl Jo nieko nenuveikiame. Šiandien Dievas nori atnaujinti savo Meilę mums; JIS nori būti Tavo Didvyriu, Kuris atneša išgelbėjimą. Atverk savo širdį Jo meilei ir atmesk kaltės jausmus, tuomet Jo džiaugsmas pripildys Tavo širdį.
Ačiū, Jėzau, Tu iš tikro panaikinai visas mano kaltes; man daugiau nereikia išgyventi kaltės jausmus. Prašau, atsiųsk į mano širdį savo džiaugsmą! Kad galėčiau džiūgaudamas ištarti, jog esi mano Didvyris ir Gelbėtojas!Atnaujink mano mąstymą, kad matyčiau Tavo meilę, o nesiklausyčiau Žlugdytojo… Ačiū!!
Mūsų vaizdo įrašas:
https://youtu.be/Iiux6fd4kTQ?si=VxL9VEjVdxaYdRCm