„Jis išvedė mane į laisvę ir išgelbėjo,
nes mane pamėgo [gėrisi manimi].“
Antra Samuelio knyga 22, 20
Jis mane pamėgo!! Nes aš esu toks geras ir šventas? Ne, aš nesu nei geras, nei šventas. Tačiau Viešpats mane myli ir todėl JIS manimi gėrisi! Jo meilė uždengia mano nusikaltimus. JIS mato mano stipriąsias puses ir savybes, ir Jam tai patinka. JIS mato mano širdį, kaip ji ilgisi Jo, ir kaip nori būti Jam ištikima. JIS mato mano meilę Jam, net jei ji tėra labai silpna. Ir kaip tėvai sustiprina savo vaikus, kai šiems pavyksta nuveikt ką nors gero, ar kai stengiasi; taip pastiprina Dievas savo vaikus, kai šie eina teisingu keliu. JIS yra pilnas vilties ir užtikrintumo dėl savo vaikų, pilnas kantrybės bei ištvermės, pilnas gailestingumo ir užuojautos.
JIS gėrisi manimi, todėl šiandien mane saugos.
JIS gėrisi manimi, todėl šiandien paims už rankos, kai kelias taps per sunkus.
JIS gėrisi manimi, todėl atleidžia visas mano kaltes ir užmiršta jas.
JIS gėrisi manimi, todėl kalbasi su manimi.
JIS gėrisi manimi, todėl kreipiasi į mane.
JIS gėrisi manimi, nes ………….
Ačiū, mano mylimas Dieve, kad esu Tau neabejingas! Tu myli mane ir manimi gėriesi. Todėl išlaisvini mane iš mano minčių, kuriomis sukuosi vien apie save patį, ir išvedi į naujus tolius. TU išlaisvini mane iš savanaudiškų jausmų ir dovanoji plačią erdvę, nukreipi mano žvilgsnį į save. TU esi šalia, kad būčiau nuo visko apsaugotas ir jausčiausi saugus. TU padedi man priimti kitą ir jį mylėti. Ačiū, kad išlaisvinai mane!