Mozė šaukėsi VIEŠPATIES, tardamas: „O, Dieve, maldauju, išgydyk ją!“
Skaičių knygos 12, 13
Dievas nori mus vesti į didelę laisvę. JIS nori, kad mes daugiau nebūtume priklausomi nuo kitų, nepaisant to, ar jie mums blogi ar geri. JIS vienas yra mūsų Viešpats, atsakingas už viską.
Žingsniai į tai yra šie: pasitikėjimas, kad JIS myli mane ir manimi rūpinasi. Tuomet: mano kalčių atleidimas ir atleidimas kaltininkams. Ir toliau: užtarimo malda už savo kaltininkus.
Ši malda už žmones, kurie prieš mane nusikalto, iš tikrųjų mane išlaisvina iš visų keršto minčių, kartėlio ir to jausmo, kad viskas sukasi tik apie mane. Kol mano žvilgsnis yra nukreiptas tik į mane, esu pagautas pats savyje. Todėl Dievas nori, kad savo žvilgsnį aš nukreipčiau į Jį, savo mylimą Viešpatį. JIS nori man parodyti, kaip labai Jis manimi rūpinasi, kaip labai JIS mane myli. Tuomet tampu laisvas nuo pačio savęs. Tuomet galiu atleisti ir maldoje užtarti savo priešus. Mozė tai žinojo. Todėl Dievo Žodis apie jį yra toks: „O Mozė buvo labai kuklus žmogus, kuklesnis už bet ką kitą visoje žemėje.“ (eil. 3) Dievas galėjo jam patikėti visas savo paslaptis ir kalbėtis su juo tiesiogiai (veidas į veidą, eil.7-8). Dievas buvo labai arti Mozės, saugojo jį prieš bet kokį išpuolį. Saugumas Dieve, – tai tikslas, kurį JIS turi ir mums!
Ačiū, Tėve, kad Tavyje esu saugus! Tavo stipriose rankose ir prie Tavo širdies nurimsta mano širdis. Tu saugai mane ir laikai mane tiesiai. Tu esi Dievas, Kurio Žodis – visuomet paskutinis. Net iš blogo Tu padarysi kažką gero, nes pasitikiu Tavimi.