„Tedžiūgauja ištikimieji, pasiekę garbę,
iš džiaugsmo tegieda visą naktį.
Tešlovina jie Dievą savo lūpomis,
dviašmenį kalaviją rankoje telaiko,
kad įvykdytų atpildą tautoms ir padarytų teismą gentims,
sukaustydami jų karalius pančiais ir jų didžiūnus grandinėmis…“
Psalmyno 149, 5-8
Šią psalmę vadinu savo kovos psalme. Kadangi joje aprašoma, kaip mes – Dievo kareiviai – turime kovoti su savo priešu: „šlovinimo giesmės lūpose, kaip dviašmenis kalavijas rankose.” Dėl mūsų žemės ir žmonijos karštai varžosi Dievo meilė ir priešo neapykanta. Priešas yra melagis, žudikas ir griovėjas bei kaltintojas. Jis įneša kivirčus ir sužlugdo žmones visur, kur tik gali ir kur jo klausomasi. Bet Dievas vis tik yra daug daug galingesnis! JIS nori atnešti mūsų širdims ramybę, o į tarpusavio santykius – santarvę. JIS nori, kad mes kovotume dėl žmonijos dvasinę kovą. Kur skamba Dievui šlovė ir padėka, JIS yra arti, skleidžia savo ramybę, savo šviesą ir viltį. Mes negalime įsivaizduoti, kokią didelę reikšmę turi mūsų šlovinimas! Priešas bet kokiu atveju traukiasi! O Dievas tada gali daryti savo darbą. Mes nesiekiame Dievo teismo žmonėms, bet trokštame, kad priešiškai nusiteikę karaliai, didžiūnai ir dvasinės blogio jėgos, laikančios savo grandinėse daugelį tautų, būtų nugalėtos ir Jėzaus Kristaus, Karalių Karaliaus, surakintos. Todėl giedame apie Dievo pergalę ir šloviname Jėzų, savo Išvaduotoją! Ir naktį mes šloviname Jėzų, Kuris mus myli ir išlaisvina bei visuomet yra su mumis. Mes žvelgiame į savo Viešpatį, Kuris niekada mūsų neišleidžia iš savo akių. JIS yra Nugalėtojas!
Ačiū, Jėzau, kad išpirkai mus iš piktojo valdžios. Dabar Tu esi mūsų Viešpats!! Tu esi su mumis ir mus saugai. Mes šloviname ir garbiname Tave, Karalių Karalių, nes Tu esi visų Stipriausias, Tu esi Nugalėtojas!
Amen