Valdovas virš nuodėmės

„Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? Bet jei gera nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti.“
Pradžios knyga 4, 7

Prieš daugelį metų aš buvau taksi vairuotojas. Kadangi atlyginimas buvo žemas, daugelis bandė „prisidurti“ įvairiausiais kitais būdais. Aš taip pat greit to išmokau. Bet tuo pačiu atėjo ir baimė būti sučiuptam. Taigi, mano gyvenime prasidėjo melas. Mano žvilgsnis nukrypdavo į žemę, kai norėdavau ateiti pas Dievą. Vyko kova tarp „mano teisių…“ ir Jo teisių. Galų gale turėjau nueiti pas darbdavį ir viską jam papasakojęs „sutvarkiau“ savo skolas jam už tai atidirbdamas. Tik tada iš tikro galėjau vėl pakelti savo akis į Viešpatį.
Dievas nenori, kad mūsų sąžinė mus graužtų! JIS nori, kad mes linksmi ir laisvi žvelgtume į Jėzų, mūsų Viešpatį! Niekas neturi trikdyti mūsų bendrystės su Juo, joks nuodėmės šešėlis neturi būti prie mūsų prilipęs. Nes mes esame šviesos vaikai ir turime gyventi kaip tokie.
Todėl Jėzus kiekvieną rytą atleidžia mums iš naujo mūsų kaltes ir visus nusižengimus. Jis gi žino, kad mes nesame geri, kaip kad Dievas yra geras. Todėl JIS mums padeda per sąžinę ir Savo Žodį – Bibliją, rasti ir pasirinkti tiesų kelią. Kad tik mes JO klausytume!
Neturi būti nė šlakelio nuodėmės. Viskas turi būti atvira, sąžininga ir dora. Galima apgaudinėti vadovaujantis ir „juridine“ teise! Galima meluoti ir tiesa, jei pasakoma tik dalis tiesos, ir žinoma, kad kitas tai supranta klaidingai ar vienpusiškai. Kiti turi mus matyti kaip šviesos vaikus. Kai ką nors darome, turime pagalvoti, o kaip gi tai supras kiti. Gal jie galvoja, kad mes netinkamai „prisidūrinėjame“ prie atlyginimo?!
Dievas nori mūsų sąžiningumą ir dorumą laiminti. Kol mes gyvename mele, mūsų piniginėje bus „skylė“. Jei mes betarpiškai gyvename su Juo, Jis tą skylę užtaisys taip, kad su mažesne pinigų suma pavyktų net geriau išsiversti; o visų pirma – išlaikant ramybę. Geriau sausa duona su ramybe nei riebus kepsnys su ginčais.

Ačiū, Jėzau, kad esi šviesa ir nori nušviesti mano širdį! Tu nori, kad aš gyvenčiau ramybėje tyra, dora sąžine. Todėl Tu taip nekenti nuodėmės, nes ji apnuodija mano gyvenimą. Dėkoju Tau už geras mintis, kad mane išgelbėjai ir nuolat gelbsti. Tu esi mano Išvaduotojas!