„Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų.“
Evangelija pagal Matą 7, 17-18
Mano sode yra užaugusi laukinė slyva, kuri neneša jokių vaisių. Norint, kad ji neštų vaisių, apačioje turėčiau nupjauti šaką ir sudūrus su kito, gero vaismedžio, šakele paskiepyti savąją slyvą. Bet man šis laukinis medis nereikalingas, todėl aš žadu jį nukirsti.
Labai panašiai yra ir su mumis. Kol mes dar netikėjome Jėzumi, nešėme prastus vaisius. Bet Jėzus myli mus, mes esame Jam labai brangūs! Todėl vietoje to, kad nukirstų ir įmestų mus į ugnį, JIS nupjovė laukines šakas ir paskiepijo gerosiomis. Tuomet į šakeles pradeda kauptis syvai – Šventoji Dvasia – ir medis pradeda duoti gerus vaisius. Sodininkas nusprendžia, kokiomis šakelėmis reikėtų skiepyti vaismedį ir kokius vaisius jis ateityje duos. Jei jis skiepui naudojo kriaušės šakelę, tai tas vaismedis obuolių vaisiaus neduos, kad ir kaip tas medelis to norėtų! Po keleto metų sodininkas nuo naujai išleistų augliukų vėl turės apkarpyti nereikalingas šakeles. Nes labai dažnai naujai išaugę augliai neneša jokių vaisių. Jie bus išmesti į ugnį. Po tokios procedūros kiti augliai pradeda nešti dar daugiau, geresnių ir didesnių vaisių. Medeliui tai yra skausminga, bet labai naudinga!
Jėzus sako, kad JIS nori mus apvalyti tam, kad neštume daugiau vaisių. Taip pat Jis sako, kad be Jo mes nieko padaryti negalime. Tik artimame ryšyje su Juo mes galime nuveikti darbus, kurių vaisiai išliks per amžius. JIS nori, kad mūsų gyvenimas būtų vaisingas, todėl JIS sako: „Likite manyje, kad neštumėte gausių vaisių! Visa, ko prašysite mano vardu – gausite!” Taip, nuo artimo ryšio priklauso, ar Jėzaus gyvybės syvai neš manyje vaisių, ar ne.
Tėve, dėkoju Tau už rūpestį! Iš tiesų, aš esu tik senas, laukinis medis. Bet Tu apkarpai mane ir išaugins naujus, gerus auglius. Kaip aš noriu nešti Tau vaisius, kurie išlieka amžiams! Pripildyk mane Savo Gyvybės syvais, kad užderėtų nuostabūs vaisiai!