„Kaip mane Tėvas mylėjo, taip ir aš jus mylėjau. Pasilikite mano meilėje!“
Evangelija pagal Joną 15,9
Mano pirmosios Biblijos grupelės vadovė buvo visiškai paprasta moteris. Dažniausiai ji net nežinodavo, kurioje Biblijos vietoje randasi viena ar kita eilutė. Tačiau ji pažinojo VIEŠPATĮ Jėzų. Ji buvo įsišaknijusi Jo Meilėje ir spinduliavo ta meile kitiems. Tuo tarpu vienas pažįstamas, priešingai nei ji, buvo įsišaknijęs Jėzaus mokyme. Jis labai gerai išmanė Bibliją ir jam svarbiausia buvo teisingas mokymas. Man nelabai patiko šis žmogus, dėl savo rūstaus ir šalto būdo. Bet kokiu atveju, verčiau būti įsišaknijusiam Jo meilėje nei Jo mokyme. Net ir pats geriausias mokymas be meilės gali pražudyti! Vakar telefonu ilgai kalbėjau su savo dukterėčia. Mes dalinomės savo dideliais ir mažais stebuklais, kurių dėka mes jautėme Jėzaus veikimą. Per tokį abipusį, prisiminimų kupiną, bendravimą augo mūsų tikėjimas. Bet tai tik smulkmenos, kurios mums padeda atskleisti, ar kažkas mus myli. Kiek kartų man yra tekę pasigesti savo daiktų, bet iš karto kai tik pasimelsdavau aš juos atrasdavau! Šitiek beprasmėms paieškoms sutaupyto laiko! Ne visada ir ne viską man pavykdavo rasti iš karto, bet vis dėlto pakankamai dažnai… Ir „atsitiktinumu” aš to tikrai nepavadinčiau. Tokių smulkmenų dėka aš suprantu, kaip Jėzus myli mane ir kokia svarbi Jam yra kiekviena smulkmena mano gyvenime.
Man svarbiausia yra pasilikti Jo meilėje. Šios meilės Jėzui aš neiškeisčiau į jokią nuodėmę, naudą ar kitus atrastus kelius. Aš trokštu būti šalia Jo ir jausti Jo širdies plakimą. Nes Jis yra mane suprantantis, mylintis ir besirūpinantis VIEŠPATS.
Ačiū, Jėzau, už Tavo meilę! Tu sakai man „Taip” ir priimi mane kaip Savo vaiką. Tu rūpiniesi manimi. Tu esi tikras Draugas, kuris visuomet randa laiko man.