Vidinės sienos

„VIEŠPATS – mano šviesa ir išgelbėjimas,
tad ko turėčiau bijotis?
VIEŠPATS – mano gyvenimo tvirtovė,
tad prieš ką turėčiau drebėti?
Pasitikėk VIEŠPAČIU ir būk stiprus!
Turėk drąsos ir pasitikėk VIEŠPAČIU!“
Psalmyno 27, 1.14

Baimė, ir ypač žmonių, kartais labai apsunkina mūsų gyvenimą. Iš baimės, jog dar kartą būsime sužeisti, pasistatome sienas aplink save arba vaidiname, tad niekas negali įžvelgti, kas iš tikrųjų dedasi mūsų viduje. Mes vengiame kontakto su žmonėmis, kurie gali mus sužeisti, laikomės nuo jų atokiau. Mes be galo sureikšminame savo išorę, kad tik niekas niekada nekalbėtų ko nors blogo apie mus. Mes stengiamės vairuoti kuo galingesnį automobilį, kad galėtume pademonstruoti savo galią ir galimybes. Ir vis tik giliai viduje egzistuoja neapibūdinama sužeidimų ir galbūt visiško atstūmimo baimė.
Dievo Žodis mums sako:
„Juk vargo dieną Jis paslėps mane Savo pastogėje,
suteiks man globą Savo palapinėje,
užkels mane aukštai ant uolos…
Tad keliu galvą prieš visus savo priešus aplink…
„Eik, ­- sako man širdis, -­ ieškok Jo veido!“
Tavo veido, VIEŠPATIE, aš ieškau!
Psalmyno 5,6a.8

Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad priimi mane tokį, koks esu. Man nereikia vaidinti ar bijoti Tavęs. Nes Tu tari man „TAIP“; TU sukūrei mane; TU mane myli; Tavyje esu saugus. Tu gydai mano sužeidimus ir saugoji mane nuo naujų žaizdų. TU padedi man ir stiprini, tad galiu išlaikyti neteisybes ir piktus žodžius. Kaip gera, kad Tu laikai virš manęs savo stiprią ranką!

www.lt.devotions.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*