„Tada Mozė vedė Izraelį tolyn nuo Nendrių jūros. Jie ėjo gilyn į Šūro dykumą. Tris dienas keliavo dykuma, nerasdami vandens. Atėję į Marą, Maros vandens gerti negalėjo, nes jis buvo kartus. Todėl ir vietovė buvo vadinama Mara. Žmonės murmėjo prieš Mozę, klausdami: „Ką gi mes gersime?“ Jis šaukėsi VIEŠPATIES. VIEŠPATS parodė jam medžio gabalą. Kai įmetė jį į vandenį, vanduo pasidarė saldus.“
Išėjimo 15, 22-25
Buvo praėjusios tik kelios dienos po to, kai Viešpats išvedė Izraelio tautą sausomis kojomis per jūrą, o egiptiečiai prigėrė. Toks didelis stebuklas! Izraelis buvo išgelbėtas! Ir vis tik jie netikėjo Viešpačiu. Jie iš tikro galvojo, kad Jis atvedė juos į dykumą, kad jie ten numirtų iš troškulio. Jie murmėjo, buvo nepatenkinti ir net sukilo prieš Mozę ir Viešpatį. Mozė, atvirkščiai, žinojo, kokiu adresu ir į ką galima kreiptis, kai prispaudžia bėda. Jis šaukėsi Viešpaties! Jis nesiskundė ir nedejavo, bet pavedė savo poreikį Dievui, Kuris juo visuomet gerai rūpinosi ir visuomet palaikydavo. Viešpats parodė jam kaip atsakymą – medžio gabalą, – mums tai yra kryžius. Per kryžių mes randame išgydymą ir išlaisvinimą nuo nepasitenkinimo, ir iš visų problemų bei sunkumų. Nes kur gi daugiau, jei ne ant kryžiaus, atsiskleidė Dievo meilė ir gailestingumas. Ten pasireiškė Jo gailestingumas mums – meilėje, kokios nebūna. Ir jei Jėzus mirė už mus, kaip gi Jis lengvai neišspręstų ir visų mūsų problemų, juk Jis mus myli! Tik prie kryžiaus mes randame „TAIP“ savo gyvenimo keliui, savo dabartinei situacijai ir viskam, kas nori mus prislėgti. Bet koks nepasitenkinimas, ir bet kokie dejavimai baigiasi, kuomet žvelgiu į Jį ant kryžiaus. Tuomet vietoj nepasitenkinimo mano širdį pripildo dėkingumas. Tuomet vietoj niurnėjimo ir skundimosi viešpatauja džiaugsmas. Drauge su savo Viešpačiu aš galiu ištarti „TAIP“ savo situacijai, nes JIS yra mano Viešpats, Kuris apie mane galvojai tik gerai. Nenoriu leisti karčiai šakniai įsikeroti mano širdyje ir apnuodyti visą mano gyvenimą. Noriu žvelgti į Jėzų, į savo nuostabųjį Išganytoją.
Dėkoju, Jėzau, kad mirei ant kryžiaus ir už mane – taip Tu mane myli. Tau galiu atnešti visas savo problemas – Tu pasigailėsi manęs. Noriu žvelgti į Tave! Noriu iš Tavo rankų priimti ir sunkumus, nes žinau: Tavo mintys ir planai man yra tik gerai!