Ar myli mane?
Evangelija pagal Joną 21, 17
Didelė dalis mūsų problemų kyla dėl to, kad mes galvojame apie save ir jaučiamės esą pasaulio centru. Mūsų mintys bei jausmai sukasi apie mus pačius. Ir todėl mes tarsi prarandame pusiausvyrą.
Tai pasireiškia kartėliu arba savigaila, egoizmu arba pasiaukojimu (pagalbininko sindromas). Jeigu ašis kreiva, niekas negali suktis aplink ją, nei viename, nei kitame gale.
Galvoji, su tavimi viskas yra tvarkoje? Tuomet dar kartą įsiklausyk į savo mintis, kaip dažnai mąstai apie save patį, kaip stipriai esi savo jausmų bei minčių centre. Kai kurių žmonių mintys, kurios sukasi tik apie juos pačius, sudaro 90 procentų visų jų minčių.
Kuomet mūsų jausmai ir mintys sugrįš į pusiausvyrą, į harmoniją, į ramybę ir netgi į džiaugsmą, tuomet ta ašis, aplink kurią mes patys sukamės, bus ir vėl taisyklinga. Jėzus mielai ją sutaisys, tačiau tik tada ir tiek, kiek tu pats leisi.
Jėzus nėra egoistas, tačiaus JIS norėtų, kad tu JĮ mylėtum. Iš visos širdies, visomis jėgomis, visomis savo mintimis bei jausmais. JIS žino, kad yra gydymas tau. Žvilgsnio nuo savęs nukreipimas į tą, kuris yra didesnis už mus pačius, į tą, kuris mūsų gyvenimui suteikia tikslą bei prasmę.
Kas gi ta laikrodžio rodyklė be laikrodžio? Kas tie ratai be automobilio? Kas yra žmogus be Dievo? Maža materijos ir energijos krūva, plačioje visatoje keliaujanti be tikslo… Jokio tikslo. Vienatvė. Tuštuma.
Tačiau su JUO viskas yra kitaip!! JIS juk sukūrė mus tikrai ne atsitiktinai, be prasmės, be tikslo! JIS, mūsų Kūrėjas, trokšta mūsų, nori bendrystės su mumis, draugystės, bendradarbiavimo! JIS, tas, kuris mus taip be galo myli, kuris žino, kad tu prarasi save, jeigu mylėsi JĮ. Tada pradingsta beprasmybė, vienatvė, tuštuma, prislėgtumas, tada užplūsta ramybė ir džiaugsmas, , o taip pat gilus atsidavimas ir meilė Viešpačiui, kuris vien tik gero trokšta mums.
Dėkoju, Jėzau, Tu užpildai mano gyvenimą! Dėkoju, Tu esi mano draugas! Dėkoju, Tu paimi mano naštas! Dėkoju, Tu pasiimi vienatvę ir tuštumą! Dėkoju, Tu esi viskas man!!!