„Manosios avys klauso mano balso;
Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui Mane.
Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą;
jos nežus per amžius,
ir niekas jų neišplėš iš Mano rankos“.
Evangelija pagal Joną 10, 27-28
Avys pažįsta savo ganytoją. Gali apsirengti ganytojo rūbais, atrodyti kaip ganytojas, tačiau avys tai pastebės ir iš baimės pabėgs. Tai vyksta Jėzaus kaimenėje. Ji žino savo Ganytoją. O geras ganytojas pažįsta kiekvieną savo avelę; kviečia ją vardu ir žino visus ypatumus. Net jei kartais kokia avis užsispiria ir eina savo keliais galvodama, kad jos niekas nemato, – net tuomet ganytojas ją lydi savo žvilgsniu ir visados žino, kur ji. Galbūt ji galvoja: „Pasimečiau ir paklydau, sutemo, naktis ir aplinkui nieko nėra…“ – Bet ganytojas nėra per toli; papuolus avelei į sudėtingą situaciją, pažada: „Jos nežus per amžius ir niekas jų neišplėš iš mano rankos“. Net sunkiausią minutę – paskutinę valandą, gerasis ganytojas padeda savo avelėms pereiti į Jo Karalystę. JIS duoda joms amžinąjį gyvenimą, jos niekuomet nepražus.
Ačiū, Jėzau, kad esi mano Gerasis Ganytojas. Tu rūpiniesi manimi, pažįsti manei ir mano visus ypatumus. Nuolatos Tu aprūpini mane viskuo, kas man reikalinga. Niekas negali išplėšti manęs iš Tavo stiprios rankos, atskirti nuo Tavo mylinčios širdies.