„Keliu akis į kalnus
iš kur ateis man pagalba?
Mano pagalba ateina iš VIEŠPATIES,
kuris padarė dangų ir žemę.“
Psalmyno 121, 1-2
Šiandien ryte buvo toks chaosas, neturėjau nė laisvos minutės pažvelgti į VIEŠPATĮ. Visi man nedavė ramybės apkraudami mane tuščiais rūpesčiais.Tuomet pastebėjau, koks svarbus man yra tas ryte praleistas laikas su Juo.
Rytais aš pakeliu savo akis į VIEŠPATĮ, savo Išganytoją, Išgelbėtoją, Pagalbininką ir Draugą. O JIS uždeda Savo ranką ant manęs ir sako: jaunuoli, šiandien aš esu visiškai arti tavęs. Aš nepaliksiu ir neapleisiu tavęs. Aš esu dangų ir žemę sukūręs VIEŠPATS; – juk man negalimų dalykų nėra! – Ir taip sustiprintas ir padrąsintas aš galiu žengti per šią dieną. Taip, savo akis aš keliu į VIEŠPATĮ!
Jei mano galvoje tik suktųsi mintys, kaip greičiau atlikti tuos kalnus darbų ir išspręsti begalę problemų… tuomet aš prarasčiau visą drąsą; o galbūt net užkluptų baimė ar depresija. Koks aš laimingas, kad turiu tokį Draugą ir Pagalbininką, kuris padeda tiek mažuose tiek dideliuose dalykuose! Taip, aš viską galiu patikėti Jam, nes JIS viską puikiai išsprendžia. Tik Jame aš atrandu ramybę, o diena praleista su Juo praeina sklandžiai. Dėkoju, VIEŠPATIE, kad Tu esi kartu su manimi!!!
Jėzau, Tu esi dangų ir žemę sukūręs ir aprūpinęs VIEŠPATS. Tu turi galią, visus mano gyvenimo įvykius nukreipti gera linkme. Taip, Tavimi aš galiu pasitikėti; – šią dieną ir visą savo gyvenimą. Tu esi nuostabus!