Jėzus sako: Aš esu kelias…. niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.
Evangelija pagal Joną 14, 6
Kelias, turintis pradžią ir pabaigą. Kelias, turintis tikslą. Kelias, kurio šonuose – poilsio zonos. Kelias, kuriame turi būti palaikoma švara. Kelias, skirtas judėjimui, pėsčiomis, dviračiu arba automobiliu….
Taip yra su mūsų tikėjimu ir su Jėzumi. JIS yra kelias, vedantis į tikslą: pas Dievą, į dangų, Dievo karalystę.
Ligoniams, silpniesiems ir pavargusiems JIS turi poilsio zonas kelio pakrašty. Bet tai nėra kelio tikslas. Mes negalime praleisti savo gyvenimo poilsio zonoje, tačiau atsipūtę keliaujame tolyn link tikslo!
Kelio pradžia yra mūsų atsigręžimas į Jėzų, o pabaiga – tai, kad mes ilsimės prie JO širdies.
Turime palaikyti savo kelią švariu. Neturi būti dulkių! Todėl mums reikia kasdieninio valymo Jėzaus krauju, kasdieninio atleidimo.
Mums reikia judėjimo. Aukščiau nosį, pažvelk į Jėzų ir drąsiai pasitik dieną. JIS tikrai bus šalia ir mums padės. Tik prašau – jokio dykinėjimo! Taip tapsi tingus, vangus ir nenaudingas Viešpačiui.
Kelias, tai yra Jėzus. Įsivaizduoju, kaip krentame į bedugnę. Negalime iššokti, per aukštai. Nėra jokios pagalbos! Tačiau už mūsų nugaros slepiasi blogis ir nori mus praryti, o štai prieš mus driekias Dievo karalystė: vešlios pievos, saulė, miškai ir linksmi upeliai. Jėzus atsigula virš bedugnės ir JUO mes perbėgame į pažadėtąją žemę. Todėl JIS yra kelias.
Kaip gerai, kad yra Jėzus! Be Jėzaus danguje nebūtų jokių šansų. Ar esi tu toks tobulas ir be nuodėmės, toks visai be trūkumų ir nesėkmių, kad galėtum tiesiog išstoti priešais Dievą?
Jėzus nuplauna mus ir visa, kas mus skiria nuo Dievo, paima nuo mūsų. Ir tuomet pripildo mus Šventąja Dvasia, kad galėtume JUO tikėti ir kad galėtume gyventi naują gyvenimą. JIS apie viską pagalvojo, – todėl JIS yra kelias.
Dėkoju, Jėzau, kad Tu atlaisvinai man kelią pas Dievą! Dėkoju, kad Tu pats esi kelias! Jei įsikibsiu į Tave, tai būsiu išgelbėtas, būsiu šventas. Tu išties esi nuostabus, mano Gelbėtojas ir Atpirkėjas!!