Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame.
1Jono 3,1
Kadangi mes gyvename tokiame konflikte: mes žinome, kaip turėtume gyventi, tačiau neįveikiame, mums taip neišeina, – todėl dažnai suabejojame tuo, kad Dievas mus myli ir visą mūsų kaltę tikrai atleido. Priešas išnaudoja kiekvieną jam palankų momentą ir mums „kiša po nosimi“ kiekvieną mūsų nepasisekimą: koks nevykėlis! Koks netikėlis!! Dievas negali jo mylėti, juk jis vėl neįveikė, suklupo, daugiau nebus jokio atleidimo…. Taip, velnias yra gudrus ir žiaurus, tačiau jis yra melagis.
Dievas, mūsų Tėvas, žino mūsų problemą ir jau turi sprendimą. Jo Dvasia turi gyventi mūsų širdyje ir mums liudyti, kad tikrai esame Dievo mylimi vaikai! Mes neturime leisti užgniaužti ar nustelbti savyje šio Dvasios liudijimo. Dievas, mūsų Tėvas, nori mums šiandien parodyti, kad JIS tikrai mus myli. Didelių dalykų mes dažnai negalime suprasti, todėl Dievas parodo savo meilę mažuose dalykuose. Atverk šiandien plačiai akis, kad pamatytum Dievo veikimą! JIS mėgsta savo vaikams padaryti staigmeną mažomis dovanomis. Dažnai, kai apnikdavo abejonės, matydavau vaivorykštę debesyse, tuomet prisimindavau Jo pasakytus žodžius: šis lankas debesyse tebūna sandoros ženklu tarp manęs ir žemės; – ir Jo ramybė užliedavo mano širdį. Taip, Dievas yra su mumis! JIS mus myli!! Mes esame ir pasiliksime jo vaikais!!! Būk drąsus, prašyk VIEŠPATIES, kad JIS parodytų tau savo meilės ženklus; – tik paskui nepaneik jų.
Ačiū, Tėve, Tu nori šiandien man parodyti, kaip Tu mane myli. Aš noriu plačiai atverti akis ir nežiūrėti į viską, ką man dovanoji, kaip į atsitiktinumą. Aš nenoriu, kad mane valdytų abejonė, ši melo dvasia! Aš noriu priimti Tavo meilę, – ji iš tiesų yra viską keičianti. Ačiū, aš esu ir pasiliksiu Tavo mylimu vaiku, o Tu mano mylimu Tėvu!
…….