Siekite meilės, taip pat rūpestingai ieškokite dvasinių dovanų, labiausiai pranašavimo.
1 Korintiečiams 14, 1
Kai kurie mano, kad Dvasios dovanos jau seniai paliovė, tačiau Bažnyčia jau seniai parodė, kad taip nėra. Praktikuojama užtarimo malda, meldžiama išgydymo ligoniams ir pranešama apie stebuklus. Tik pranašystė yra nedažna.
Ši dovana yra labai svarbi, nes pranašas statydina Bažnyčią, jis paguodžia, iškelia naujus tikslus, parodo Dievo širdį, ugdo ir įspėja. Paulius mano, kad Bažnyčios vadovybę turėtų sudaryti ne tik mokytojai ir evangelistai, bet ir pranašai.
Pranašystė tikrai yra brendimo procesas. Ji prasideda lėtai ir nuo mažų dalykų ir auga tol, kol subręsta. Yra „mažųjų pranašų“, kurie nujaučia Dievo ketinimus, ir išreiškia juos savo žodžiais. Ir yra keletas puikių pranašų, kurie girdi Dievo žodį ir perduoda jį pažodžiui. O tarp šių dviejų grupių yra įvairių balsų.
Aš pats visus Dievo apreiškimus apibūdinu vienu žodžiu – „pranašystės“. Vizijos, sapnai, Dievo balso girdėjimas ir jausmas, ką galvoja ir nori pasakyti Dievas. Manau, kad daugelis žmonių jaučia Dievo ketinimus. Jie turėtų būti drąsesni ir dažniau tai išsakyti nedidelėje grupėje.
Kartais darome klaidų. Linkėdami kažkam gero, kartais supainiojame tai su Dievo valia ir sakome taip, tarsi tai sakytų Dievas. Tai yra neteisingos, žmogiškos pranašystės. Arba prie to, ką pasakė Dievas, pridedame dar kažką, kas kyla iš mūsų širdies. Taip gavėją pasiekia klaidinga žinia. Mums reikia atskyrimo dovanos, kurią praktikuotų kiti broliai ir seserys. Mums reikia vienas kito!
Mes mokomės, o Dievas yra labai kantrus!
Ši dovana bendruomenei ir pavieniams jos nariams yra labai svarbi, todėl Paulius ir Jėzus taip pat nori, kad mes jos uoliai siektume.
Ačiū, Jėzau, kad nepalieki mūsų vienų su mūsų klausimais, o atsakai per brolius ir seseris. Viešpatie, suteik savo Dvasią ir kalbėk, prašau, su žmonėmis, pažadink savo tautoje iš naujo pranašystės dovaną!!!