Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu,
kurio viltis yra Viešpats!
Jis bus kaip medis, pasodintas prie vandens,
leidžiantis šaknis prie upelio.
Jeremijo 17, 7f.
„… Jis nebijos ateinančios kaitros,
jo lapai visada žaliuos.
Jis nesirūpins sausros metu,
bet nuolat neš vaisių.”
Krikščionis turi būti toks žmogus kaip medis. Jis gyvena prie gyvybės vandens, ten jis leidžia savo šaknis, šios šaknys gilios ir masyvios, galingas pagrindas tokiam dideliam, stipriam medžiui. Taigi gali kilti kas tik nori: audra, lietus, sausra; – jam tai nieko nepadarys, tol, kol medžio šaknys vandenyje, o jo vaisiai nuolat klesti.
Tas gyvybę teikiantis vanduo yra Dievo žodis, Biblija ir Šventoji Dvasia, gyvai veikianti mumyse. Jau ryte leidžiamės būti pripildomi, per pietus atsigeriame vandens, o vakarais mums reikia dar vieno stipraus gurkšnio. Ir tarp šių pasisotinimų mes nuolat esame šiame vandenyje, nes ryšys tarp mūsų ir Dievo yra nenutrūkstamas. Stiprūs ir nepriklausomi yra šie krikščionys, niekas taip lengvai negali jų išvesti iš pusiausvyros.
Tinkamu metu jie neša savo vaisius. Sultingus, saldžius vaisius. Jie aprašyti laiške Galatams 5, 22: viltis, meilė, kantrybė, malonumas, gerumas, dosnumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Toks žmogus yra labai traukiantis kitus, šalia jo jaučiamasi gerai, jaučiamasi priimtu, šie žmonės skleidžia ramybę, pasitikėjimą, džiaugsmą. Jėzus buvo toks žmogus.
Mes turime gražų kriaušės medį. Šios kriaušės išties nuostabios, tikras delikatesas! Kartą vieną nusiskyniau, nuoširdžiai atsikandau ir pasibjaurėjęs išspjoviau: Kartu! – ir tada pažvelgiau į kriaušę. Pfu, ji buvo apgraužta kirmino ….. Tokia ji juk nebegali būti skani. – Lygiai taip pat yra ir su mūsų kompromisais su nuodėme. Vaisius visvien bus kriaušė, bet ji bus karti. Vyrai/ moterys, pinigai, galia/ valdžia bendruomenėje, dažnai tai yra tie atvejai, į kuriuos mes patenkame. Apsispręsk, prašau: Jokių kompromisų!!!! Tokie dalykai visada baigiasi nuodėme, užbaigia gerą, asmeninį santykį su Jėzumi ir sąlygoja mumyse sąžinės priekaištus, ir tai trukdo bendrystei su broliais ir seserimis, mes atsiribojame. Tamsa ir šešėlis tampa bendruomenėje pastebimi ….
Būk tokiu medžiu, kaip aprašyta aukščiau, stipriu ir galingu! Įleisk savo šaknis plačiai į gyvybės vandenį! Tada leisk Dievui brandinti gerus, saldžius vaisius.
Dėkoju, Jėzau, Tu viskuo pasirūpini! Gyvybės vandeniu, krizėms atspariu pagrindu, saldžiais vaisiais ir daug saulės! Vėtros ir audros mums nieko negali padaryti tol, kol mes esame įsikibę į Tave. Gerai, kad Tu esi šalia, palaikai mus, duodi mums gyvybės vandens! Dėkoju!!