Žiūrėkite, jog nedarytumėte savo gailestingumo darbų žmonių akyse, kad būtumėte jų matomi, kitaip negausite atlygio iš savo Tėvo, kuris danguje … tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins viešai.
Evangelija pagal Matą 6, 1.4
Kuomet šitai skaičiau, iškart pasijutau mūsų Tėvo pagautas. Nes labai greitai pastebėjau: Man patinka, kad žmonės galvoja, jog esu geras, puikus, ypač šventas, neprilygstamas! Tikrai, toks esu aš: apsimetėlis. Nes tikrovėje taip nėra. Aš nesu geresnis už kitus žmones, nesu šventesnis, dosnesnis … ne, esu visiškai normalus. Tik kažkodėl mums taip nelabai patinka. Mieliau mes norėtume būti kažkuo labai ypatingi.
Gana greitai pastebiu kituose žmonėse, kai jie save išaukština. Ir greitai matau, kaip su šitais žmonėmis yra realybėje. Bet su manimi yra lygiai tas pat! Ech, blogos žinios!
Štai tada suprantu, kad yra ir gydymo priemonių: tai Jėzaus dėmesys. JAME esu saugus, JIS man suteikia prasmę bei tikslą gyvenime, JIS man dovanoja dėmesį, meilę ir pripažinimą, tuomet man nereikia būti didesniu nei esu. Tuomet netgi galiu nusilenkti prieš kitus.
Ir štai vėl pasidaro džiugu, netgi palengvėja, nes man nebereikia apsimetinėti. Nesu geresnis nei esu, nebesu aktorius, man nebereikia kaukės, pamaldaus fasado. Aš esu kas esu.
Ir kreipiu savo žvilgsnį į Jėzų ir klausiu: Na, o Tu? Ką Tu galvoji apie mane?
JO žvilgsnis yra atsakymas. JIS žvelgia į mane kupinu meilės žvilgsniu, ir aš pastebiu, jog esu JAM ypatingai svarbus, lyg nieko kito svarbaus JAM nebūtų. Esu JAM vertingas. Esu JO didžioji meilė.
JIS žino visas mano klaidas ir silpnybes. Bet taip pat JIS žino ir mano gabumus, mano stiprybes, mano atsidavimą bei meilę. JIS sako man TAIP. Esu JO atspindys, ne tarnas, ne pigus darbuotojas.
JIS myli mane, dėl to aš gyvenu. JIS myli mane, todėl aš esu kažkas. Tikrai, JAME pasibaigia mano dėmesio siekimas, viskas nurimsta. Pagaliau galiu būti tuo, kuo esu.
Dėkoju, Jėzau!!