Tik gerumas ir ištikimoji meilė lydės mane
per visas mano gyvenimo dienas,
ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose.“
Psalmyno 23, 1-6
Šiandien ryte tik atsibudęs pradėjau galvoti apie visa tai, kas buvo iš manęs pasisavinta. Kokia neteisybė! Ir pamažu jaučiau, kaip į tokią neigiamą mąstyseną aš vis labiau grimstu. Tuomet perskaičiau šios dienos eilutę:Tik gerumas ir ištikimoji meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas… ir supratau, kad turiu apsispręsti, ar noriu likti toks „siaurai smulkmeniškas“ ir savo teisumo besiekiantis, ar noriu nukreipti savo žvilgsnį į tą gėrį ir gailestingumą, kuriuos turi man numatęs Dievas? O gal noriu atsisakyti palaiminimo, kurį Dievas man šiandien yra numatęs, ir pasilikti prie tokio smulkmeniško mąstymo?! Kaip būtų, jei Dievas mano asmenines klaidas taipogi primintų?! Taigi, aš nusprendžiau savo žvilgsnį nukreipti į savo dangiškąjį Tėvą, Kuris taip ištikimai manimi rūpinasi. Jo palaiminimas turi tęstis per visas mano gyvenimo dienas! O aš visados gyvensiu VIEŠPATIES Namuose!
Ačiū, Tėve, kad esi man visuomet geras! Tu neteisi manęs taip, kaip kad aš kartais elgčiausi su kitais – atleisk man mano teisuoliškumą! Trokštu žvelgti į Tave ir Tavo gerumą, kurie lydėjo mane visą mano gyvenimą. Ir šiandien noriu gyventi Tavo gerume ir gailestingume; trokštu gyventi Tavo artumoje visą savo gyvenimą! Tu esi mano Gerasis Ganytojas!