Viešpats, tavo Dievas, apipjaustys tavo širdį…, kad mylėtumei Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi ir visa siela ir išliktumei gyvas.
Pakartoto įstatymo knyga 30, 6
Kartais mums sunkiai sekasi nuoširdžiai mylėti Dievą. Nejaučiame ryšio su JUO, ir mūsų maldos, regis, lieka kabėti ore. Kažkokia tuščia erdvė, kurioje tiesiog turėtų būti Dievas…
Kažkaip nebeturime santykio su Dievu. Futbolo aikštėje, tikrai, ten mūsų emocijos liejasi per kraštus. Su draugais taip pat jaučiamės gerai. Bet štai su Dievu kažkaip šaltai, galbūt net nuobodžiai, lyg ir jokio atsakymo, lyg trūkus telefono linija…
Kartais tai priklauso nuo mūsų širdžių – jos yra suriebėję. Maitiname savo širdį viskuo, kuo tik įmanoma: Facebook’u, filmais, kompiuteriniais žaidimais, kelionėmis, pramogomis, geru maistu ir gėrimais, malonumais, puikia mašina… viskuo, ko žmogui taip reikia (arba visai ne). Nuolat kažką gero darome sau; – kas gi kitas mus palepins, jei ne mes patys (reklamos posakius itin greitai įsidėmime). Bet, deja, taip jau yra, kad daiktais mes nepasisotiname. Jie nebūtinai yra blogai, bet jie nėra gyvenimo prasmė ir tikrai ne tikslas. Tik tada, kai mes gyvename su Dievu, mūsų gyvenimas prisotintas, prasmingas ir turintis tikslą.
Kaip gražu, kuomet visa šeima gyvena harmonijoje! Kuomet esame kartu su Dievu, tai dar stipriau, dar labiau neįveikiama!! Tikrai, tik tada mes galime teisingai mėgautis visu kitu! Tada turime tikrą gyvenimą ir visa ko gausą!
Dėl to Dievas nori apipjaustyti mūsų širdį, kad nuimtų riebalus nuo jos. Viskas, kas nenaudinga ir kas neteikia džiaugsmo, turi išnykti, kad mūsų žvilgsnis būtų laisvas Jėzui.
Nepaisant visos gausos, viduje jaučiame alkį. Nenutildytas ilgesys mus neramina. Dėl to ir patys turėtume ištuštinti savo širdį arba paprašyti Dievo ją apipjaustyti, kad riebalai netrukdytų turėti bendrystę su JUO.
Kartais mane gąsdina, kai žmogus yra toks pilnas, kad nebemato Dievo. Žmogus yra toks riebus, o jo širdis tokia kupina godumo pinigams, kad jis net gali numirti nuo to; – širdies suriebėjimo. Man gaila jo, nors jis ir uždirbo milijonus. Viliuosi, jis sugrįš pas Jėzų.
Palik viską, kas trukdo tavo santykiui ir meilei Jėzui! Ar tai blogi, ar geri dalykai bebūtų, nesvarbu: Kas kliudo santykiui, turi būti pašalinta. Kartais galime tai daryti patys, o kartais reikia prašyti Viešpaties pagalbos: Viešpatie, trokštu Tave mylėti, karštai ir nuoširdžiai! Bet kažkas man trukdo.
Viešpaties, parodyk, kur kliūtis, kur mano širdis suriebėjusi arba užsikietinusi! Padėk man su dietomis ir apipjaustymais, vienam tikrai labai sunku. Dėkoju, kad Tu mane myli ir kad Tau ne visvien, kas bus iš manęs.