Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.
Evangelija pagal Joną 6, 67-68.
Prieš tai Jėzus kalbėjo miniai žmonių. Vis dėlto daugelis sakė: Tai, ką JIS sako, yra nepakeliama! – ir jie pasitraukė nuo Jėzaus. Bet mokiniai norėjo pasilikti su Jėzumi, nes kurgi dar? Kas dar turi gyvenimo žodžius? Jie įtikėjo ir atpažino: JIS yra Dievo šventasis, JIS yra Dievo siųstasis, o ne šiaip koks žmogus.
Jėzus kalbėjo, jog Dvasia yra tai, kas teikia gyvybę, o kūnas (įsakymas) nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos JIS jiems kalbėjo, yra dvasia ir gyvenimas. – Visa tai sunku suprasti.
Bet dar kartą pagalvok: pradžioje, kurdamas, Dievas įkvėpė žmogui Savo, gyvybės, kvapą ir žmogus patapo gyva būtybe, gyva siela; – jis galėjo betarpiškai komunikuoti su Dievu. Vis tik vėliau kilo maištas ir žmonija pateko į dvasinę tamsą. Ir štai atėjo Jėzus; žodžiai, kuriuos JIS kalba, yra dvasia ir gyvenimas. JIS ir vėl gali įkvėpti žmonėms šią gyvenimo dvasią! Tuomet prasisklaido dvasinė tamsa ir žmogus štai vėl gali turėti bendrystę su Dievu, gali su JUO komunikuoti, štai ir vėl jie yra viena!
Daugelis to nesuprato, jie pasitraukė. Jie tikėjosi stebuklo po stebuklo arba naujo mokymo, kuriuo galėtų sekti, naujų ritualų, naujos teologijos… Vis dėlto tiesa visai ne mokymas ir ne įsakymas, tiesa yra asmuo: Jėzus. JIS yra Dvasios teikėjas. JIS kalba gyvenimo žodžius.
Štai Jo, Jėzaus, mokiniai neturėjo palikti, taip pat neturime ir mes. Turime vis geriau ir artimiau su JUO susipažinti, JAM šlovę giedoti ir gyventi bendrystėje su JUO. Nes JIS turi gyvenimo žodžius mums! JIS duoda mums gyvybės Dvasią!
Dėkoju, Jėzau, Tu esi nuostabus! Link Tavęs pakyla manoji siela, nes Tu esi mano Išgelbėtojas ir Išganytojas. Tu išvadavai mane iš tamsybių, ir pašaukei bendruomenei. Tu turi gyvenimo žodžius man!!