Argi gali vestuvių svečiai pasninkauti, kol su jais yra jaunikis?
Evangelija pagal Morkų 2, 19
Žmonės stebėjosi, kadangi visos kitos religinės grupės pasninkaudavo, o Jėzus ir mokiniai – ne. Jėzus atsakymą pateikia aukščiau: vestuvių svečiai negali pasninkauti, kol su jais yra jaunikis (taigi – Jėzus).
Pasninkas žmonėms yra askezės, savęs kankinimo ir savanoriško malonių dalykų atsisakymo forma, taip pat religingumo ir pamaldumo forma. Jėzui tai atrodo nereikalinga, nes JIS yra čia. Niekas neturi stengtis, neturi būti paniurusiu, iškankintu veidu, nes JIS yra čia! JIS ir šiandien yra čia, visai visai arti mūsų. Jeigu JO buvimas, JO džiaugsmas, JO laisvė mumyse prasiskverbia, kodėl turėtume pasninkauti?
Pasninku nieko negali iš Dievo išpirkti. Nei centimetru netampame mielesni JAM, o mūsų prašymus ir padėkas JIS girdi lygiai taip pat. Kodėl krikščionys turėtų pasninkauti? Džiaugsmas turėtų būti mūsų skiriamasis ženklas! Eidami gilyn į tikėjimą, pradedame ilgėtis ir gilesnės bendrystės su JUO. O ją randame pasninkaudami. Kuomet nesame blaškomi maisto ir kitų malonumų, esame atviri JAM. Tuomet pasninkas mums pradeda patikti.
Mes žinome, jog nieko negalime prieš Dievą įrodyti ir nedarome to, norėdami nusipelnyti kažką konkretaus. Mes darome tai laisva valia ir jokiam kitam žmogui nereikia to žinoti! Tai tylus susivienijimas su Jėzumi, visagaliu, ir niekieno kito neliečia. (Palyginimui, Evangelija pagal Matą 6)
Yra toks grupinis pasninkas. Iškeliami tam tikri klausimai, į kuriuos ieškoma atsakymų. Arba atgailaujama dėl tam tikrų nuodėmių, kaip, pvz., žydų tautos žudymo. Taip pabrėžia pasninkas mūsų rimtumą ir mums patiems prašymas tampa svarbesnis dėl kainos, kurią už tai sumokame.
Bet pasninkas niekuomet nebus religinis pratimas, darantis mus šventesniais, labiau patinkančiais Dievui ar suteikiantis kitus privalumus prieš Dievą. Esmė visuomet yra ta intymi bendrystė su Jėzumi, kurią mums suteikia pasninkas.
Ir neturėtume to priimti kaip įstatymo! Tai – kaip ir visa, ką Jėzus dovanoja, yra malonė mums.
Dėkoju, Jėzau! Tu nieko iš mūsų nereikalauji. Nes ką gi galėtume dėl Tavęs padaryti? Visa yra Tavoji malonė ir dovana. Viešpatie, myliu Tave, dėl to palieku tiek daug. Tu esi mano gyvenimo šaltinis, ramybės oazė prie vandens, gaivi vėsa ankstų rytą, gyvojo vandens šaltinis… Tu esi viskas man!