(Paulius rašo Timotiejui:)
Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi.
2 laiškas Timotiejui 3, 15
Džiaugiuosi, jog Dievas priima mus be jokių prielaidų! JIS nelaukia, kol mes pažinsime bei suprasime teisingą mokymą. Savąją meilę bei Savąją Dvasią JIS dovanoja iškart, kai tik mes galime juos priimti. JIS tučtuojau atsigręžia į mus, kai tik mes gręžiamės į JĮ. JIS kantrus, gailestingas bei turintis daug laiko!
Kuomet sūnus pasiklydėlis sugrįžo pas tėvą, šis apkabino jį, džiaugėsi ir iškėlė didžiulę puotą. Vaikinas turėjo eiti į vonią ir nusivilkti savo „darbinį kostiumą” (deja, jis buvo tapęs kiaulių piemeniu).
Lygiai taip pat ir mes turėtume nusimesti visą apie tikėjimą išmoktą balastą. Dievas priima mus tokius, kokiais esame bei nori padaryti mus panašiais į Savo atvaizdą (Biblijoje tai vadinama šventėjimu).
Čia kaip su rato stipinais. Visi iš skirtingų kraštų subėga į vidurį. Vienas ateina kaip baptistas, vienas – kaip adventistas, vienas kaip komunistas, vienas kaip ateistas, kaip liuteronas ir vienas kaip katalikas, dar vienas kaip musulmonas, ir dar kaip induistas…
Ir kelias veda į centrą, į Dievo buvimą. Mirusio mokslo balastą turime išmesti, kad galėtume pažinti Evangeliją. Visos negyvos tradicijos bei ritualai, visi pamaldūs mokymai bei mintys, mistika bei švietimas, visa turi būti patikrinama, ar tai apskritai derinasi su Evangelija.
Tikėjimas dažnai būna sumišęs su prietarais, mistika ir pamaldumu, kurie plėšia iš mūsų gyvenimą su Jėzumi, o ne su biblinėmis tradicijomis. Jos užima vietą, skirtą tik Jėzui.
Kai kuriomis temomis kai kuriose bažnyčiose yra nutylima. Lyg Dievas nieko apie tai nebūtų sakęs. Tai pavagia iš mūsų daug dvasinų turtų bei galios.
Mes patys turime skaityti bei tyrinėti Šventąjį Raštą šiomis temomis. Tuomet mums viskas taps aiškiau, o Jėzus įgis Savąją formą mūsų mąstyme bei širdyse.
Mokymas, nevykęs Biblijoje, neturėtų būti plėtojamas ir tarp mūsų. O mokymas, esantis svarbus Biblijoje, turėtų būti svarbus ir mums.
Mylimas Viešpatie, suteik aiškumo mūsų mąstymui! Padėk mums labiau pažinti Evangeliją! Apvalyk mus nuo mirusių mokymų, pripildyk mus Savosios tiesos, kuriančios gyvenimą! Noriu skaityti bei studijuoti Tavąjį Žodį, kad Evangelija veiktų pilna jėga; – nepaveikta nepatogių tiesų, nesumišusi su religingais arba mirusiais mokymais. Padėk man visiškai suprasti!!
Tu nuo vaikystės pažįsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikėjimą Kristumi Jėzumi.
2 laiškas Timotiejui 3, 15
Džiaugiuosi, jog Dievas priima mus be jokių prielaidų! JIS nelaukia, kol mes pažinsime bei suprasime teisingą mokymą. Savąją meilę bei Savąją Dvasią JIS dovanoja iškart, kai tik mes galime juos priimti. JIS tučtuojau atsigręžia į mus, kai tik mes gręžiamės į JĮ. JIS kantrus, gailestingas bei turintis daug laiko!
Kuomet sūnus pasiklydėlis sugrįžo pas tėvą, šis apkabino jį, džiaugėsi ir iškėlė didžiulę puotą. Vaikinas turėjo eiti į vonią ir nusivilkti savo „darbinį kostiumą” (deja, jis buvo tapęs kiaulių piemeniu).
Lygiai taip pat ir mes turėtume nusimesti visą apie tikėjimą išmoktą balastą. Dievas priima mus tokius, kokiais esame bei nori padaryti mus panašiais į Savo atvaizdą (Biblijoje tai vadinama šventėjimu).
Čia kaip su rato stipinais. Visi iš skirtingų kraštų subėga į vidurį. Vienas ateina kaip baptistas, vienas – kaip adventistas, vienas kaip komunistas, vienas kaip ateistas, kaip liuteronas ir vienas kaip katalikas, dar vienas kaip musulmonas, ir dar kaip induistas…
Ir kelias veda į centrą, į Dievo buvimą. Mirusio mokslo balastą turime išmesti, kad galėtume pažinti Evangeliją. Visos negyvos tradicijos bei ritualai, visi pamaldūs mokymai bei mintys, mistika bei švietimas, visa turi būti patikrinama, ar tai apskritai derinasi su Evangelija.
Tikėjimas dažnai būna sumišęs su prietarais, mistika ir pamaldumu, kurie plėšia iš mūsų gyvenimą su Jėzumi, o ne su biblinėmis tradicijomis. Jos užima vietą, skirtą tik Jėzui.
Kai kuriomis temomis kai kuriose bažnyčiose yra nutylima. Lyg Dievas nieko apie tai nebūtų sakęs. Tai pavagia iš mūsų daug dvasinų turtų bei galios.
Mes patys turime skaityti bei tyrinėti Šventąjį Raštą šiomis temomis. Tuomet mums viskas taps aiškiau, o Jėzus įgis Savąją formą mūsų mąstyme bei širdyse.
Mokymas, nevykęs Biblijoje, neturėtų būti plėtojamas ir tarp mūsų. O mokymas, esantis svarbus Biblijoje, turėtų būti svarbus ir mums.
Mylimas Viešpatie, suteik aiškumo mūsų mąstymui! Padėk mums labiau pažinti Evangeliją! Apvalyk mus nuo mirusių mokymų, pripildyk mus Savosios tiesos, kuriančios gyvenimą! Noriu skaityti bei studijuoti Tavąjį Žodį, kad Evangelija veiktų pilna jėga; – nepaveikta nepatogių tiesų, nesumišusi su religingais arba mirusiais mokymais. Padėk man visiškai suprasti!!