Jo malonė – 2018.05.03

O vis dėlto VIEŠPATS delsia,
kad parodytų jums malonę ….
Izaijo 30, 18
Tai Viešpats, kuris mus labai myli! Niekas mūsų nemyli labiau kaip mūsų Viešpats! Kas jau atidavė savo gyvenimą už mus? Kas padarė viską, kad įvykdytų, kas pažadėta? Tik JIS.
Ir jei tėvas ir motina tave pamirštų, JIS tavęs niekada nepamirš!
Daugelis iš mūsų tikisi Jo malonės, bet kai kuriose gyvenimo srityse jos nėra. Kartais taip yra dėl to, kad negirdime, arba kad mums trūksta pasitikėjimo.
Kartą supratau Viešpaties valią, bet nesiryžau ją įvykdyti. Prieš šokdamas į šaltą vandenį, pabijojau. Visko buvo per daug. Ir taip gyvenau sau toliau. Kai galiausiai paklusau Viešpačiui, JIS galėjo išpilti savo palaiminimus ir malonę. Staiga išnyko daug fizinių skausmų (niekada nemačiau, kaip jie siejasi su mano nepaklusnumu, bet JIS mato). Man puikiai ėjosi dvasiškai, o Viešpaties džiaugsmas liejosi per kraštus. Žinoma, pagalvojau, galėjau anksčiau paklusti! Bet aš žinau: JIS žinojo, koks mažas mano tikėjimas, ir viską suplanavo. Kaip gerai, kad Jis atleidžia man už mažą tikėjimą ir yra kantrus tol, kol sustiprėsiu!
Dabar tai praėjo ir mano gyvenimas vėl pilnas Viešpaties malonės! Todėl esu labai, labai laimingas!!!
Baimė ir pasitikėjimo stoka sustabdo tiek daug malonės! Mes norime būti saugūs kaip maži vaikai ant Jo kelių! Jei mes Jį pažįstame, baimė praeina. Kai žvelgiame į Jį, menkas tikėjimas pasitraukia.
Taip, kitą kartą noriu greičiau girdėti ir greičiau įveikti baimę. Viešpatie, padėk!
Ačiū, Jėzau, už tavo kantrybę ir gerumą! Taip pat ir už Tavo švelnumą – Tu vedi mane tarsi mūvėdamas vaikiškas pirštines, bet tuo pačiu su didelia jėga! Ačiū, Tu labai atkakliai sieki savo tikslo mano gyvenime ir žinai, kaip su manimi elgtis. Tu niekada manęs nesužeidi. Tu labai manimi pasitiki. Tu esi man tarsi supertėtis! Taip, noriu visada Tavimi pasitikėti, nes Tavo malonė yra virš mano gyvenimo.