Noriu prisikelti – 2018.04.03

„… ką turiu, tą duosiu. Jėzaus Kristaus Nazariečio vardu kelkis ir vaikščiok!“
Apaštalų darbų 3, 6
JIS prisikėlė ir mes taip pat turime! JIS atidavė dėl mūsų viską – mes irgi norime viską dėl Jo paaukoti. Dovanai gavome, dovanai ir duokime. Savo atlygio neturėtume susilaukti iš žmonių, bet iš Jo, Viešpaties! Nenorime susikoncentruoti į pinigus ir garbę, bet tik į Jo šlovę ir tikėtis iš Jo visko, ko mums reikia.
JiIS atidavė viską, ką turėjo – savo gyvenimą. O mes? Kartais gailime Jam 10 centų. Kartais 5 minutės, skirtos Jam, mums atrodo per daug.
Mes norime prisikelti taip, kaip Jis prisikėlė! Norime būti raugu, kuris persmelkia visą duoną. Norime būti druska sriuboje, kad ši būtų skani. Norime būti pasaulio šviesa, kad jis turėtų vilties ir džiaugsmo. JIS patvirtins mūsų liudijimą ir padarys, ką nori.
Pro mus turi prasiskverbti Jėzaus prisikėlimo gyvybė ir jėga. Jo žodis turi tapti mumyse gyvas ir tikras.
Mes nemirsime, bet prisikelsim. Mūsų kūnas bus perkeistas į negendantį kūną. Ko gi turėčiau bijoti? Gripo? Širdies ligos? Kaimynų ir ką jie galvoja? Man turėtų nerūpėti, aš noriu tarnauti Jam, Jį mylėti ir Jį pagarbinti. JIS pirmas mane pamilo. Ir aš noriu dėl Jo prisikelti!
Taip, Jis gyvas! Mano viltis nemirė ant kryžiaus, bet prisikėlė ir yra dar stipresnė nei anksčiau! Noriu gyventi šia viltimi. Noriu jos ieškoti, noriu atlikti Jo valią. Noriu užtarti kitus maldoje, kaip Jis liepia. Tebūna pašlovintas Jo vardas, teįvyksta Jo valia čia, žemėje, kaip jau yra danguje!
Mano gyvenimas priklauso tik Jam. JIS yra Tas, kuris mane myli!
Ir aš noriu Jį pagerbti savo gyvenimu ir mirtimi.
JIS yra vertas!!! Nes JIS pirmas mane pamilo.
Dėkoju, Jėzau, kad Tu numirei vietoj manęs! Noriu pavesti Tau savo gyvenimą, noriu atiduoti viską, ką turiu. Tu esi VIEŠPATS ir aš mielai Tau tarnauju, nes Tu pirmas mane pamilai.