Jėzus lauke, prie durų – 2017.12.31

Jėzus sako:
Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu…
Apreiškimas Jonui 3, 20
Paprastai manoma, jog ši eilutė parašyta žmonėms, dar nepažinusiems Jėzaus. Bet tai netiesa, ši eilutė skirta krikščionims!
Yra tieeeeek daug krikščionių, nuklydusių nuo kelio, iš akių pametusių tikslą bei nebesančių bendrystėje su Jėzumi. Jie meldžiasi, skaito Bibliją, dalyvauja bendruomenės gyvenime, atlieka savo tarnystę; – bet nebegirdi Jėzaus balso. Kažkokiu būdu šis kontaktas pasimetė kasdienybės rutinoje.
Jėzus pasakoja palyginimą apie sėjėją, kuris daug ką pasėjo tarp erškėčių, o ir piktžolės užgožė dalį gerųjų sėklų. Kalbėdamas apie piktžoles JIS turi omeny šio pasaulio vargus bei priklausomybes nuo turto.
Daugelis renkasi ir švaisto naujiems baldams, atostogoms bei dar kokiems nors „grobiams”, kuriuos po 5 ar 10 metų išmes ar pamirš. Kiek daug viršvalandžių mes dirbame Mamonai! Kiek daug rūpinamasi vaikais, karjera, automobiliais, sportu ir savo pomėgiais! Daugelis pernelyg rūpinasi ta kasdienine duona, kurią mums duoti nori Dievas! Kiek daug energijos atiduodame šiems kasdieniniams rūpesčiams, kuriais Dievas mums pažadėjo pasirūpinti už mus!
Tikrai, turto medžioklė yra priklausomybė, – žvelgiant iš Dievo požiūrio taško. Ir šie slegiantys rūpesčiai mūsų duona kasdienine; – jie užgožia Evangelijos džiaugsmą. Argi niekada neskaitėte: nesisielokite ir nesirūpinkite, dangiškasis Tėvas maitina ir rengia nuostabiau nei Saliamonas pačioje savo didybėje (pagal Mato 6 skyrių).
Mes norime priimti Dievo žodį. Norime leisti JAM rūpintis mumis ir jau iš anksto dėkoti JAM už aprūpinimą. Siekiame atsisakyti prabangos bei gerbūvio medžioklės ir savo laiku leisti disponuoti JAM.
Norime paprašyti JO atleidimo už mūsų nepasitikėjimą JUO, norime paprašyti JO iš naujo atsisėsti mūsų širdies soste. Norime ir vėl girdėti JO balsą! Norime ir vėl ilsėtis JO ramybėje! Mėgautis JO dangiškuoju džiaugsmu! Šalin rūpesčius bei priklausomybes!!
Dėkoju, Jėzau! Taip, Tu beldi į mano širdies duris, aš ir vėl jas Tau atversiu. Kasdienybės rūpesčiai bei įsitraukimas į pasaulį mane nutolino nuo Tavęs. Bet to aš daugiau nebenoriu! Būk ir vėl mano Viešpačiu, būk ir vėl mano Atpirkėju, Išgelbėtoju ir Draugu! – ir atleisk man.