Amžinasis Tėvas – 02.07.2017

Jo vardas bus: Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis. Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė.
Izaijo knyga 9, 5
Iš tikrųjų čia kalbama apie Jėzų, apie Mesiją, apie ateinantį Išganytoją bei Atpirkėją, apie Kristų. Juk Jėzus ir Dievas yra tas pats. Šis Žodis taikomas ir mūsų dangiškajam Tėvui.
Kaip gera turėti tokį Tėvą! Kai mes su broliais, sesėmis buvome dar maži, mūsų tėtis uždirbdavo pinigus, o mama pirkdavo maisto produktus. Mums, vaikams, nereikėjo niekuo rūpintis – juk mūsų tėtis rūpinosi mumis! – mano tėčio jau seniai nebėra, ir dabar juo rūpinasi dangiškasis Tėvas. Ar aš turėčiau elgtis kitaip nei tada, kuomet buvau vaikas? Žinoma, aš turėčiau būti protingas ir dirbti užuot žaidęs. Bet nerimas, šios nuolat besisukančios mintys, šie nenaudingi rūpesčiai – jie man, net kaip suaugusiajam, nereikalingi. Nes aš vis dar turiu savo dangiškąjį Tėvą, Nuostabųjį Patarėją, Galingąjį Dievą, Amžinąjį Tėvą, Ramybės Kunigaikštį! Taigi, aš visada galiu išlikti tuo nerūpestingu vaiku. Vis dėlto koks išlaisvinantis, koks džiaugsmingas, koks lengvas yra gyvenimas! Yra JIS, TAS, kuris manimi rūpinasi. Žinoma, aš stengiuosi ir darau, ką galiu geriausia, kad atlikčiau savo darbą. Bet vis dėlto JIS manimi rūpinasi. Juk yra tiek daug nenumatytų dalykų, tiek daug visko, kas man gresia, tiek daug, kas mano gyvenimą gali paversti sunkiu, tiek daug visko, kas staiga galėtų atsitikti! Kaip gerai, kad aš turiu Tėtį!
Vakar susipažinau su nauja „drauge“, Rūta. Ji man pasakojo apie save, bet aš sunkiai tegalėjau suprasti jos žodžius. Ir aš jos klausinėjau šio bei to, bet ji sunkiai mane suprato dėl mano vokiško akcento. Bet mes abu, mes puikiai vienas kitą supratome! Ji spindėjo ir pasakojo apie savo naują gyvenimą. Kad ji daugiau nebegeria, kad nebegyvena šiukšlių konteineryje, kad išsiskalbė savo drabužius ir jos visas veidas tiesiog spindi. Tiesa, brangusis Dievas rūpinasi savo vaikais! Ji sirgo keletu ligų ir turėjo sunkių nusiskundimų. Bet meldžiantis Dievas daug ką pagydo. Ji tokia laiminga, kad susipažino su Amžinuoju Tėvu! JIS yra karalius, o ji yra Jo princesė. Kai aš tai supratau, man pasidarė truputį gėda, mat mano nosis yra labai jautri, o Rūta dar truputį kvepėjo savo senuoju gyvenimu. Bet JIS džiaugiasi ja, JIS tapo jos Amžinuoju Tėvu, nekintamu, amžinu, kupinu džiaugsmo, ramybės ir gailestingumo!
Suprantate: dangiškajam Tėvui ir Jo dangiškoje karalystėje galioja visai kitos matavimo skalės ir Ten svarbūs yra visai kiti dalykai negu šiame mūsų gyvenime. Taigi mes, krikščionys, tvirtai stovime ant kojų. Tik mes matome daug, kur kas daugiau, nei „normalūs“ žmonės, mes matome savo dangiškąjį Tėvą, Jo gailestingumą, Jo džiaugsmą, ir mes žinome:  kuomet reikės, JIS įsikiš.
Taip, aš myliu Rūtą, savo naująją draugę, nes ji yra mūsų Tėvo danguje vaikas. Viešpatie, laimink ją dar labiau!… taip pat nepamiršk ir manęs!
Ačiū, Tėve danguje, Tu amžiams būsi mano tėtis, nekintamas, kupinas džiaugsmo, pilnas ramybės, nepriekaištingas, neteisiantis. Tu esi Tas, kuris nepajudinamai stovi už mane. Ačiū už Rūtą, kuri man yra Tavo amžinosios Meilės pavyzdys! Taip, Tu myli ją, taip pat Tu myli ir mane!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

*