Laimikio siekimas – 2016-11-10

… pamiršęs, kas už manęs, aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Kristuje Jėzuje.
Laiškas filipiečiams 3, 13 – 14
Vakar skaitėme: užtenka Jėzaus malonės … Šiandien skaitome, kad turime stengtis visomis jėgomis ir siekti tikslo. Ir kas tada? Leistis apdovanojamam ar stengtis savo jėgomis?
Tai ne arba … arba, bet ir … ir klausimas.
Biblijoje yra tokių „loginių“ nenuoseklumų, pvz., Dievas yra vienis, tačiau ir trijuose asmenyse. Mums tai sunku suvokti, tačiau tikime, kad tai turi prasmę, nes taip sako Jėzus.
Pažįstamas vyras pasakė kartą: dirbu, lyg viskas priklausytų nuo manęs ir meldžiuosi taip, lyg viskas priklausytų nuo mano maldos.
Mes taip galime suprasti.
Ūkininkas deda daug pastangų, kad jo vaisiai gerai derėtų. Reikia gerai išarti, akėti ir sėti. Tačiau jis negali padaryti, kad lytų, pasirodytų saulė ir taip pagerinti augalų augimą. Ūkininkas, ar jis tai žino, ar ne, yra priklausomas nuo Kūrėjo. Be ūkininko darbo nebūtų derliaus, o be Kūrėjo palaiminimo niekas neaugtų.
Mus suteikiama visiška Dievo malonė, jei norime patekti į dangų. Tad iš visų jėgų turime stengtis patekti į dangų.
Tačiau mums neprivaloma stengtis. Mes atstovaujame Jėzų ir einame Jo keliu. Mes kovojame prieš mūsų seną, storą ir riebų Aš, kuris yra patogiai įsitaisęs ir tingus arba kupinas rūpesčių, baimių ir gailesčio sau, gobšumo, pasipūtimo ir pavydo. Mes kovojame už Dievo teisingumą čia Žemėje, už tų, kurie nėra krikščionis, sielas. Mes siekiame vis daugiau ir daugiau Jėzaus, vis daugiau Šventosios Dvasios, ramybės širdyje, daugiau džiaugsmo, daugiau gerovės … Sunkiai siekiame eiti siauru gyvenimo takeliu pirmyn, bet nesirenkame plataus ir patogaus mirties kelio.
Dėkoju, Jėzau, kad man atvėrei dangų ir pavertei mane Dievo vaiku. Visomis jėgomis noriu siekti suteikti tau šlovę ir tapti panašiu į Tave. Su Tavo malone tai pavyks!

Biblijos skaitinys šiai dienai: Jono evangelija 21, 15 – 25