Priešingai, esu patenkintas ir ramus;
kaip vaikas ramus ant motinos kelių,
taip rami širdis mano krūtinėje.
Psalmyno 131, 2
Prieš keletą dienų susidūriau su problema, su kuria nebesugebėjau susitvarkyti. Ieškojau VIEŠPATIES ir išsakiau Jam savo kančią. Bandžiau apibūdinti Jam savo problemą įvairiapusiškai, taip, skųstis aš tikrai sugebu. Tačiau netrukus VIEŠPATS priminė man vieną pamąstymą, kuriame teigiama, kad savo problemas turime patikėti Jam. Žinoma, lengva pasakyti: Štai, prašau. O pats toliau gvildenu savo problemą ir ieškau išeities. Bet VIEŠPATS viso to taip lengvai nepaliko. Pastebėjau, kad tą problemą Dievas, be mano pastangų, nori išspręsti pats. Taigi, aš turiu apsispręsti: toliau apie tai galvoti ir dejuoti, ar viską atiduoti Jam ir daugiau tuo nesirūpinti. Visuomet, kai žvelgdavau į Jį ir pasitikėdavau Juo, mane užliedavo Jo ramybė. Ir priešingai – visuomet, kai nepaleisdavau tam tikros problemos, užklupdavo nerimas ir baimė. VIEŠPATS išsprendė tą problemą, savo būdu ir visiems tai atnešė palaiminimą.
Tik Tavyje, VIEŠPATIE, nurimsta mano širdis. Kaip vaikas ramus ant motinos kelių, taip saugiai jaučiuosi būdamas Tavyje. Tu esi Tas, kuris rūpinasi Savo vaikais. Atleisk, už mano menką tikėjimą ir dvejones. Noriu apsispręsti, nuraminti savo širdį Tavyje.