„Bloga“ malda – 04.09.2017

Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta.
Mato 7, 7
Toks yra Jėzaus žodis. Tačiau mūsų patirtis tokia, jog nepaisant prašymų, dažnai nieko negauname. Tai kur gi čia įsivėlusi klaida: ar tai Jėzaus žodis neteisingas, ar mes jį kažkaip ne taip suprantame.
Luko evangelijos 18 skyriuje, pradedant 9-ta eilute, Jėzus pateikia pavyzdį apie meldimąsi: Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs taip sau vienas meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba kaip šis va muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę iš visko, ką įsigiju’. O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas.
Pats Jėzus kalba, jog fariziejaus malda tėra įžūli minčių eiga, ir ji nebus išgirsta.
Kažką panašaus randame ir Jokūbo laiške. Ten taip pat kalbama apie maldas, kurios neišgirstamos. 4 skyrius nuo antros eilutės: Jūs neturite, nes neprašote. Jūs prašote ir negaunate, nes negerai prašote – tik savo įnoriams patenkinti.
Tokie dalykai kaip arogancija, išdidumas, teisuoliškumas atstumia Dievą, kaip ir magneto poliai vienas kitą stumia. Kita vertus yra mūsų egoizmas, kuris paslepiamas maldoje. Man reikia; turiu tai turėti; padėk man tai išpildyti; suteik man jėgų; jaučiuosi toks liūdnas …..
Muitininkas ieškojo Dievo, nors buvo ypač didelis nusidėjėlis. Tą jis žinojo, dėl to vos drįso prie Dievo artintis. Bet Dievas yra maloningas, ypač kai kas nors eina pas JĮ nusižeminęs. JIS mylintis tėvas, tiems, kas nori būti Jo vaiku, taip pat Jis – dosnus karalius tiems, kas ieško Jo valios.
Maldoje Tėve mūsų nuskamba taip: Ir teesie tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje. Jo valia danguje jau pildoma, ir mes norime, kad ji pildytųsi ir žemėje. To mes ir meldžiame!
Kuomet Jėzus, bijodamas mirties, meldėsi Getsemane, Jis išreiškė vienintelį Savo norą: Tėve, jeigu įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip Aš noriu, bet kaip Tu. JIS išreiškė savo norą, tačiau save patį ir visa atidavė Dievo valiai. Tai buvo JO širdies nuostata, o ne kokia nors pamaldi frazė.
Kuomet mes meldžiamės, turime labai gerai apgalvoti, ko norėtume maldoje paprašyti. Taipogi galime kartu su Dievu pokalbyje apsvarstyti savo troškimus. Bet turėtume būti JO artume ir melsti to, kas yra JO širdyje. Malda nėra tarsi pokalbis su „kolega”, tai pokalbis su Tuo, kuris gyvena mumyse. Mes nesiunčiame žinučių bei prašymų sąrašų Dievui, kartu sakydami Amen, bet kalbamės vienas su kitu. O tai didelis, didžiulis skirtumas!!
O, Viešpatie, padėk man melstis!