„Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.”
Izaijo 49, 15
Tokie yra Dievo žodžiai, Jo pažadas, Jo tiesa, Jo begalinė meilė! Nėra jokių „jeigu” ir „bet”, visa tai tikra, tvirta kaip uola!
Prieš kurį laiką mano sūnus labai abejojo, ar jis man apskritai ką nors reiškia. Jis labai nusiminė ir puolė į depresiją. Papasakojau jam, ką dėl jo padariau ir paaukojau ir kiek daug jis man reiškia. Juk aš esu jo tėvas! Juk matai, kad aš jį myliu!
Deja, taip nutinka daugeliui krikščionių. Jie nežino, ar Dievas iš tiesų juos myli ir ar jie iš tiesų yra vertingi Dievui. Štai kodėl Dievas sako kitoje eilutėje: „Žiūrėk: aš tave pažymėjau savo rankose, tavo sienos visada prieš mano akis”. Tai reiškia vinių žymes Jėzaus rankose. Nukryžiavimo metu per Jo rankas buvo įkaltos vinys, ir šiomis vinimis Dievas įrašė jūsų vardą savo rankose. Randai lieka amžiams, o jūsų vardas niekada nebus ištrintas. Jūs esate Jam toks vertas, kad Jėzus už jus mirė ant kryžiaus, buvo paaukotas, kad išpirktų jūsų kaltę, ir kad Jėzus už jus praliejo savo šventą, brangų kraują. Kaip Dievas gali aiškiau parodyti, kad Jis jus myli? Jis myli jus kaip savo Sūnų!
Ant kryžiaus Jis išpirko jus iš tamsos karalystės, už kurią sumokėta Jėzaus krauju ir gyvybe. Kaip manote, kiek esate Jam vertas! Daugiau nei bet koks perlas, daugiau nei bet koks aukso lobis, daugiau nei bet kas pasaulyje!
Ir jei esate tokie vertingi Dievui, Tėvui ir Kūrėjui, kaip Jis galėtų žiūrėti į jūsų kančias ir nesijaudinti? Kaip Jis gali neišklausyti jūsų maldos? Negalėjo tavęs apsaugoti? Nepadėti jums? Būti toli nuo tavęs? Ne, Jis negali tavęs palikti ar pamiršti, Jis visada apie tave galvoja. Jūs tiesiog esate Jam per daug brangus!
Ačiū Tau, Jėzau, kad mane nupirkai! Ačiū, kad esu Dievo vaikas! Ačiū Tau, kad atleidai visas mano nuodėmes! Dėkoju Tau, kad vieną dieną galėsiu būti su Tavimi! Ačiū Tau, ačiū Tau, ačiū Tau, ačiū Tau!