Pamąstymas – balandžio 30 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Esu sielvarto baisiai nukamuotas;
VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.“
Psalmyno 119, 107

Nėra tokios tamsos, kuri būtų per tamsi mūsų Viešpačiui; savo žvilgsniu JIS viską aprėpia. Jokia tamsa negali JO man užstoti; JIS yra visur. Esu ėjęs per didelį didelį vargą, vidines kovas, ir JIS buvo visuomet šalia – net jei aš to nepastebėdavau – JIS išgelbėdavo mane iš kiekvienos bėdos. JIS tai padarys ir Tavo situacijoje! JIS išvaduoja mane iš kaltės ir kaltės jausmų. JIS užbaigia mano vienatvę. JIS gydo mano širdį ir mano kūną. JIS išgelbėjo mane iš mirties. JIS išsklaidė mano depresijos tamsą. JIS ištraukė mane iš kitų žmonių klastos. JIS saugo mano gyvybę, mane nuo įvairių ligų; JIS aprūpina mane viskuo, ko man reikia; JIS yra visuomet šalia, galiu su JUO bendrauti, vienatvė traukiasi. JIS yra visa, ko tik man reikia!! JIS atsako į mano poreikius, mano ilgesį. Vien JAME esu besąlygiškai saugus. Kartais Viešpats leidžia išgyventi vargą, bėdas. Tuo JIS nori sustiprinti mūsų tikėjimą. Raumenys treniruojasi jiems suteikiant krūvio ir svorio, vis daugiau ir daugiau, iki tam tikrų ribų. Ir mūsų pasitikėjimas JUO auga, kai JIS mus ištraukia iš bėdų. Kartais JIS nori mus išgryninti ir apvalyti. Kaip svogūnas turi daug lukštų sluoksnių, kuriuos reikia lupti po vieną, JIS vieną po kito pašalina mūsų širdies viršutinius „lukštus”. Kol ji tampa tyra ir šventa. Mums tai – skausmingas procesas, tačiau labai reikalingas.
JO Žodis yra galingas! Visa, ką JIS sako, įvyksta! Todėl kreipiuosi į JĮ bėdoje, nes JIS yra mano Gelbėtojas ir Išvaduotojas. Kai JIS ištaria Žodį, ateina išgelbėjimas. JIS žino šį teisingą, išlaisvinantį Žodį, ir JIS jį ištars, kai tik ateis tam laikas. Dėkoju TAU už Tavo galingą, išlaisvinantį Žodį!

Dėkoju, brangus Viešpatie, kad manęs niekuomet nepalikai bėdoje ir niekuomet nepamiršai. Net didžiausioje tamsoje Tu visuomet buvai šalia. Tavimi galiu visiškai pasitikėti; Tu esi mano mylimas Viešpats, Kuris besąlygiškai mane myli.

Pamąstymai internete: franklietuva.wordpress.com

Pamąstymas – balandžio 29 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Dieve, koks brangus Tavo gerumas!
Tavo sparnų pavėsyje mes randame užuovėją,
vaišinamės Tavo Namų maisto gausybe.
Tu girdai mus iš Savo gėrybių upės.
Tu esi gyvenimo šaltinis,
ir Tavo šviesoje matome šviesą.“
Psalmyno 36, 8-10

Dievas yra toks neapsakomai turtingas!! Visko pas JĮ yra apsčiai. JAME yra šviesa, saugumas, džiaugsmas, gėrybių upė, gyvenimo šaltinis… Visko, taip, iš tikrųjų visko, ko mes taip trokštame, yra JAME apsčiai. Iš ten ir mes galima semtis tiek daug, kiek tik norime – neliks mažiau. Dievas nori šį turtą mielai su mumis pasidalyti! Vienintelis dalykas, kas mums čia pakiša koją, – tai mūsų mažas tikėjimas, ir mūsų ne-pasitikėjimas, mūsų užsispyrimas, kartėlis, kai mes laikomės įsitvėrę atsitikusios neteisybės ir neatleidžiame. Trumpai tariant, visa tai, kuomet mes nesiklausome Dievo, atitolina mus nuo gėrybių upės. Mūsų „AŠ“ kartais yra kaip pylimas, kuris laiko galingus Dievo palaiminimo vandenis.
Tačiau aš noriu savo pasipriešinimo atsisakyti, ir atiduoti jį Šlovės Viešpačiui. Noriu leisti JAM iš tikrųjų būti mano gyvenime Viešpačiu. Noriu slėptis JAME, Jo sparnų šešėlyje. Noriu leisti JAM apšviesti mane, kad dingtų bet kokia tamsa. Noriu pasitikėti JUO, kad JIS manimi rūpinasi. Trokštu būti visiškai toks, kaip JIS, viena su JUO. Tuomet JIS ateis su savo šlove, gėrybių upe, ir pripildys mano širdį. Tuomet bus galima džiūgauti, ir džiaugsmas vis plėsis!
Kitoje Psalmėje yra kelios įdomios eilutės: „Pavesk VIEŠPAČIUI savo kelią, pasitikėk Juo, ir Jis tau padės“(37, 4-5).

Dėkoju, dangiškasis Tėve! Ne visada Tu esi tik rimtas ir nesuvokiamai šventas, bet Tu ateini pas mane ir pripildai mane savo gyvybės upėmis! Kaip nuostabu būti vienovėje su Tavimi – visa kita tuomet tampa antraeiliais dalykais. Dėkoju, kad rūpiniesi savo vaikais; Tu nepamiršti nė vieno. Šiandien noriu eiti per dieną Tavo džiaugsme ir džiuginti kitus žmones. Juk TU esi šalia!

Pamąstymai internete: franklietuva.wordpress.com

Pamąstymas – balandžio 28 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Kokios mielos Tavo buveinės, Galybių VIEŠPATIE!
Trokštu ir ilgiuosi VIEŠPATIES Šventyklos kiemų;
mano kūnas ir širdis gieda iš džiaugsmo gyvajam Dievui.
Net žvirblis randa namus ir kregždė lizdą savo jaunikliams
prie Tavo aukurų, Galybių VIEŠPATIE, mano Karaliau ir mano Dieve.
Kokie laimingi, kurie gyvena Tavo Namuose,
visada šlovindami Tave giesme! Sela.
Juk viena diena Tavo kiemuose vertesnė už tūkstantį bet kur kitur.
Verčiau gulėčiau prie Dievo Namų slenksčio,
negu gyvenčiau nedorėlių palapinėse“.
Psalmyno 84, 2-5.11

Ten, kur gyvena Dievas, yra Jo šlovė, ramybė ir džiaugsmas be galo ir pabaigos. Kaip stipriai aš trokštu, kad ten būčiau! Dievas žino šį mano ilgesį, todėl ateina ir man sako: Tavo namai yra čia, Mano širdyje. Mano namai yra didžiame, stipriame, galingame ir mylinčiame Dieve! Tad mano siela gali nurimti, nes yra saugi.
Kiekvienai gyvybei, žvirbliui ar kregždei, o taip pat ir žmogui, reikia vietos, kur galėtų gyventi. Dievas pažadėjo mums stogą virš galvos, kuriame galėtume gyventi. JIS mumis rūpinasi.Gal tai nebus rūmai, tačiau bus saugi vieta, mūsų užuovėja, mūsų asmeninė vieta.
Dievas pažadėjo, kad JIS yra mūsų namai. Jei esame arti Jo širdies, esame saugūs. Net prie Jo namų slenksčio yra geriau, nei bet kur kitur. Kiek žmonių jaučiasi lyg svetimi, kažkaip labai toli nuo savo tėvynės. Dievas jiems sako: Ateik prie mano širdies, Tavo tėvynė yra manyje! Manyje rasi ramybę ir saugumą!

Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad Tu – mano namai! Tavyje esu nuo visko apsaugotas ir saugus. Tavyje yra ramybė, šlovė ir džiaugsmas. Mano širdis nurimsta tuomet, kai ilsisi Tavyje! Dėkoju, kad manęs lauki ir svetingai priimi. Tu manęs niekada neatstumsi!

Pamąstymas – balandžio 27 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Džiūgaukite, teisieji, VIEŠPATYJE;
dera, kad dorieji Jį šlovintų.
Šlovinkite VIEŠPATĮ lyra,
skambinkite Jam dešimtstyge arfa.
Giedokite Jam naują giesmę,
grokite, kiek galite, džiugiai šūkaudami.
Juk VIEŠPATIES žodis tiesus, visi Jo darbai patikimi.
Mūsų viltis VIEŠPATYJE, ­Jis mūsų pagalba ir skydas.
Jis linksmina mūsų širdis, nes mes pasitikime Jo šventuoju vardu.
Tebūna su mumis Tavo ištikimoji meilė,
VIEŠPATIE, nes mes į tave žvelgiame“.
Psalmyno 33, 1-4.20-22

Tyloje galiu pažinti Viešpaties kelius ir Jam dėkoti. Kuomet klausausi šlovinimo muzikos, mano širdis pradeda dainuoti ir Jį šlovinti. Bendrystėje su kitais džiūgauja mano širdis, savo galinguoju Gelbėtoju, Išvaduotoju ir Padėjėju! Man nebereikia daugiau suktis vien apie savo asmenines problemas, bet galiu atsistoti virš jų kaip erelis ir kilti aukštyn paliekant žemę užnugaryje. Padėka priverčia priešą drebėti; šlovinimas pakelia mane aukštyn! Kai mes Viešpatį šloviname, JIS yra šalia, – kas galėtų JAM pasipriešinti?! Jo gerumas viešpatauja virš mūsų, ir JIS sprendžia daugelį mūsų problemų. Gražu, kai mums vadovauja džiaugsmas Viešpačiu!

Viešpatie, šiandien noriu neleisti aplinkybėms ir sunkumams mane nugalėti, bet ieškosiu Tavęs, tyliai ar garsiai, kaip būtent šiuo metu išeina. Nes Tu esi su manimi, TU esi mano skydas ir apsauga, Tavyje esu saugus. Mano siela gali pakilti kaip erelis. Tu esi mano Stiprybė!

Pamąstymas – balandžio 26 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Paguoskite mano tautą, ­ sako jūsų Dievas, ­paguoskite ją!
Izaijo knyga 40, 1

Nieko nėra geriau, kai liūdesio laikotarpiais turime gerą draugą, kuris gali paguosti. Kaip gera, kai patyrus žiaurią nesėkmę galima rasti paguodą! Kaip gera, kai sunkiu laikotarpiu esame ne vieni, bet yra šalia kas nors, kas gali padrąsinti. Taip, kaip kažkam įvykus maži vaikai bėga pas mamą, taip mes galime bėgti pas Dievą. Nuostabu, kaip mano mažasis, patyręs didelę nesėkmę elgiasi: iš pradžių jis yra labai sugniuždytas ir išsigandęs, liūdnas ir parblokštas. Bet tuomet jis eina į ramų kampelį ir po kažkiek laiko grįžta naujai padrąsintas ir sustiprintas. Jis ten išsiverkė ir išliejo savo širdį Viešpačiui, o Dievas, Jo dangiškasis Tėvas, Jį pripildė savo paguoda. Mano pats mažiausias, kai jam kažkas atsitinka, ateina pas mane arba mamą ir skundžiasi dėl neteisingo pasaulio. Bet jis leidžiasi paguodžiamas ir po tam tikro laiko jis vėl aktyviai gali judėti pirmyn. Dievas, mūsų Tėvas, mielai guodžia! JIS kiekvienam randa tinkamą Žodį;JIS žino, kaip paglostyti kiekvieną savo vaiką, kad jis vėl atgautų drąsą. Tik kartais mūsų užsispyrimas trukdo Jo paguodai mus pasiekti. -Aš NORIU skųstis, aš NORIU būti liūdnas! Kaip gi JIS tuomet mus paguos?! JIS yra kantrus ir laukia, kol Jo vaikai leisis paguodžiami. Tuomet JIS ateina su Savo didžia meile ir iš naujo pripildo mūsų širdis Savo dangiškuoju džiaugsmu, Savo ramybe ir nauja drąsa bei užtikrintumu. JIS yra pats geriausias Guodėjas!!

Dėkoju, Tėve, kad esi šalia!! Tu žinai, kaip dažnai esu bėdoje, ir kaip man reikia Tavo paguodos. Dėkoju, kad Tu vis padrąsini mano širdį, paimi mano liūdesį bei prislėgtumą, ir pripildai mano širdį Savo džiaugsmu ir viltimi. Mylimasis Tėve danguje, gera pažinti Tave!!

Pamąstymas – balandžio 24 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

‘Štai VIEŠPATIES žodis…:
„Ne galybe, ne jėga, bet mano Dvasia, ­
skelbia Galybių VIEŠPATS.“
Zacharijo knyga 4, 6

Mes taip trokštame rojaus jau čia žemėje! Tiek daug žmonių bandė tai realizuoti, bet jiems nepavyko. Nes žmonės lieka žmonėmis, su visomis savo silpnybėmis. Tik jei žmogus pasikeičia, tampa panašesniu į Dievą, tuomet Dievas gali per jį statydinti Savo Karalystę! Mūsų širdis yra per kieta, per egoistiška, apkartusi, godi… Mums reikia naujos! Ir Dievas nori siųsti į mūsų širdis Savo Šventąją Dvasią, kad būtent mūsų širdyse atgytų Jo įstatai. JIS pats nori kurti Savo Karalystę per žmones, kurie JAM priklauso ir JO klauso. Esama tiek daug žlugusių revoliucionierių; visi pradėjo didžiais idealais ir baigė chaose. Žmogiškos galios ir jėgos jiems neužteko. Dievo revoliucija prieš blogį ir prieš neteisybę prasideda mūsų širdyse per Jo Dvasią. JIS nori, kad mes taptume palaimos nešėjais! JIS nori per mus šviesti savo dieviškomis savybėmis: džiaugsmu, ramybe, teisingumu, gailestingumu, romumu, kantrybe ir šlove. JIS nori mus naudoti tose vietose, kur mes esame. Nes ten, kur vykdoma Jo valia, ten ir yra Jo Karalystė. Todėl melskimės už visus tuos ir už viską, su kuo mes šiandien susiduriame ir laiminkime. Taip Jo Dvasia galės veikti ir po truputį vis toliau statydinti Jo Karalystę. Jo Dvasia yra galingesnė ir stipresnė už visas kitas jėgas ir valdžias visoje žemėje!

Dėkoju, Tėve, už Tavo Dvasią! Atverk mane Jai, viešpatauk manyje! Trokštu šiandien būti palaimos nešėju savo aplinkai, ir prašau Tavęs, laimink visus žmones, su kuriais šiandien susitiksiu. Dėkoju, kad esi su manimi ir girdi mano maldą!

Pamąstymas – balandžio 23 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Mes turime didį vyriausiąjį kunigą, praėjusį pro dangus Dievo Sūnų Jėzų, taigi tvirtai laikykimės tikėjimo išpažinimo. Mes juk turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybių, o, kaip ir mes, visaip gundytą, tačiau nenusidėjusį. Todėl visiškai pasitikėdami artinkimės prie malonės sosto, kad patirtume gailestingumą ir rastume malonę gauti pagalbą deramu laiku“.
Laiškas hebrajams 4, 14-16

Jėzus yra Dievo Sūnus ir prieš atėjimą į žemę gyveno danguje pas savo Tėvą. JIS paliko šią dangiškąją šlovę, kad taptų žmogus ir galėtų gyventi žemėje. JIS atsisakė savo dieviškumo, kad taptų tikru žmogumi. JIS, Dievo Sūnus, ištvėrė čia viską, ką turime pakelti ir mes. Izaijo 53 skyriuje aprašoma visa tai, ką JIS, Šventasis, tyras ir teisus, turėjo ištverti: „Jis buvo nei patrauklus, nei gražus… Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas, skausmų vyras, apsipratęs su negalia, toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą. Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku. Tačiau Jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus… o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę. Nors buvo žiauriai kankinamas… Prievarta ir teismu Jis buvo nušalintas, ir kas bebūtų galvojęs apie Jo likimą? …Jis buvo atskirtas nuo gyvybės krašto… Jam buvo skirtas kapas tarp nedorėlių, laidojimo vieta su piktadariais, nors Jis nebuvo padaręs nieko bloga, nei ištaręs melagingo žodžio“.
Jėzus atkentėjo visa tai, per ką galbūt mes einame šiuo metu. Gera žinoti, jog JIS gerai supranta mūsų žemišką kančią ir kovas. Todėl JIS iš tikrųjų gali mus paguosti, ne tuščiais žodžiais, bet tikru supratimu ir užuojauta. JIS nesėdi kažkur danguje ir nežvelgia iš aukšto, kaip mes čia vargstame, bet JIS yra kiekvienoje situacijoje su mumis ir siunčia laiku savo pagalbą. JIS sėdi malonės soste!

Viešpatie, kartais jaučiuosi toks vienišas ir toks bejėgis. Bet TU esi šalia, visuomet galiu išlieti Tau savo širdį. Tu iš tikrųjų mane supranti! Pripildyk mane iš naujo savo viltimi ir užtikrintumu, kad galėčiau visko tikėtis iš Tavęs. Tu sėdi malonės soste!

franklietuva.wordpress.com

Pamąstymas – balandžio 23 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Džiugesys VIEŠPATYJE yra jūsų stiprybė“.
Nehemijo knyga 8, 10c

Kartais mes esame tokie pilni rūpesčių, liūdesio ir kitų dalykų, kad visiškai pamirštame džiaugtis. Tačiau būtent džiaugsmas yra teisiojo požymis!! Džiaugsmas yra dovana arba Dievo Dvasios vaisius; jis yra ten, kuri Dvasia. Jei JIS atsiskleidžia per mus ir viešpatauja mūsų širdyse, iš jų liejasi džiaugsmas. Jei JIS yra mūsų susirinkimų Viešpats, jie tampa pilni linksmumo ir dangiškojo džiaugsmo. Džiaugsmas vadovauja! Ir virš mūsų sunkumų, taip, virš mūsų viso gyvenimo turi šviesti džiaugsmo spinduliai. Žinoma, mes turime problemų, kaip ir kiekvienas žmogus. Tačiau mes žinome, kad Dievas yra Nugalėtojas, ir JIS viską išveda į gera. Mes nesame savo sunkumuose vieni. Dviem kojomis stovėdami realybėje, mes nesame atsiriboję juokdariai, bet savo žvilgsnį kreipiame virš visų problemų į Viešpatį. Taip mes galime drauge su JUO įveikti visus sunkumus.
Džiaugsmas drąsina mus ir teikia jėgų! Jis nuolat pripildo mus nauja viltimi! Niekam neleiskime atimti šio dangiškojo džiaugsmo. Ir vis tik priešas bandys tai daryt. Dažnai per žmones, kuriuos mes labai mylime. Tai atsitinka per daugelį mažų „įkandimų“, kuriuos jis mums siunčia, ir kurie turėtų užgesinti šį džiaugsmą. Tačiau nepaisant jo atakų, mes galime likti nugalėtojais,nes žvelgiame į Jėzų – JIS yra mūsų džiaugsmo meistras!

Dėkoju, Jėzau, kad esi su manimi ir padedi man eiti per šią dieną. Tu esi mano viltis ir mano stiprybė. Drauge su Tavimi įveiksiu visus sunkumus, ir Tu sėkmingai vesi mane iki pabaigos. Pripildyk mane šiuo savo Dvasios džiaugsmu! Tuomet galėsiu kiekvieną dieną, taip, visą gyvenimą, Tave šlovinti ir garbinti!

franklietuva.wordpress.com

Pamąstymas – balandžio 22 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Tuo tarpu Abraomas liko stovėti priešais VIEŠPATĮ. Abraomas priėjo arčiau ir tarė: „Argi iš tikrųjų kartu su nedorėliu pražudysi teisųjį? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą ir neatleistum dėl penkiasdešimt mieste esančių teisiųjų?“
Pradžios knyga 18, 22b-24

Iš tiesų Abraomas su Sodomos ir Gomoros miestais neturėjo nieko bendro. Ir vis tik, kai Viešpats Jį aplankė ir apie tai kalbėjo, Abraomas tuojau pat tapo jų užtarėju. Žinoma, jis suvokė, kad kalbasi su šventu Viešpačiu, Kūrėju ir žemės Teisėju, bet vis tik drįsta klausti Viešpaties dėl Jo sumanymo pakeitimo. Jis nusidera su Viešpačiu iki dešimties teisiųjų mieste, dėl kurių Viešpats galėtų atleisti ir nebausti! Ir Dievas nusileidžia! JIS, vienintelis Teisusis, kalbasi su Abraomu kaip su draugu ir leidžia šiam pakeisti Jo sprendimą. Kokios galimybės čia atsiveria mums!! Kiek kančios, karų, gamtos katastrofų, epidemijų ir bado yra šioje žemėje, kurias mes galime įtakoti malda!! Šio teksto pabaigoje, eil. 32., Dievas sako: „Nesunaikinsiu dėl dešimt.“ ­
Būkime šiais dešimt teisiųjų, kurie dėl savo miesto, krašto ir žmonių atsistoja į „plyšį” ir maldauja Dievo atleisti ir palaiminti!
Priešas bijo mūsų užtarimo! Todėl visais įmanomais būdais ir stresu jis bando sukliudyti mums melstis. Jis mus puikiai pažįsta ir žino, kas tai galėtų būti. Jei mes iš tikrųjų norime tapti užtarėjais, tam reikia stipraus apsisprendimo ir gero plano, kaip tai įgyvendinti. Gerų ketinimų čia neužtenka arba neilgam! Pats Jėzus keldavosi anksti ryte ir skirdavo laiko maldai vienatvėje be mobilaus, šuns ir kitų dėmesio „valgytojų”. Ten JIS galėjo susitikti su savo Tėvu. Ir mums reikia tokios vietos. Užtarimas tuomet taps nuotykiu ir iš tikrųjų įdomiu, jei mes pradėsime kovoti už žmones! Tam skirta daug pažadų ir Dievo gausių palaiminimų mums patiems.

Dėkoju, Jėzau, kad esi mano Užtarėjas prieš Dievą! Tavyje randu geriausią draugą ir pagalbininką. Dėkoju, kad galiu įžengt prie Tavo sosto ir melstis už save bei kitus. Dėkoju už Tavo išklausimą ir Tavo veikimą kaip atsaką į maldą! Tu esi iš tikrųjų Viešpačių Viešpats, Kūrėjas, visos žemės Išlaikytojas ir jos teisingas Teisėjas.

franklietuva.wordpress.com

Pamąstymas – balandžio 21 d.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!

„Daugel vargų ištinka teisųjį,
bet VIEŠPATS išgelbsti iš jų visų“.
Psalmyno 34, 20

Visų pirma šis pažadas yra duotas Jėzui Kristui. Nes JIS turėjo labai daug kentėti, o Dievas Jį iš visko išgelbėjo. Bet šis pažadas galioja ir mums, Jo pasekėjams.
Mes esame išteisinti, nes Jėzus prisiėmė bausmę už mūsų kaltes ir nuodėmes, – mes du kartus išvengėme bausmės! Dabar esu išteisintas per Jėzų ir JIS gyvena manyje, tad esu Dievo vaikas. Savo vaikus auklėju, nes juos myliu. Jie turi mokytis nemeluoti ir nevogti, jiems nubrėžtos amžių atitinkančios ribos, kurių jie turi laikytis, kitaip jų laukia bausmė. Nenoriu, kad jie užaugtų netvirti, ir blogi žmonės. Dievas mane taip auklėja, nes mane myli! JIS turi daug daug kantrybės ir auklėja mane labai labai švelniai. Sunkiausia yra mokytis klusnumo. Galvoju apie armiją. Kiekvienas turi paklusti savo viršininkui, nes kitaip nieko neišeitų. Tačiau Dievas yra iš esmės kitoks: pirmiausia JIS augina mūsų pasitikėjimą JUO, ir tuomet mes turime ir galime savanoriškai JO klausyti. Paklusnumas yra pasitikėjimo rezultatas. Taip JIS siunčia mus į kančios mokyklą, kad mes mokytumėmės pasitikėti ir tikėti, nes JIS mus gelbsti ir iš visko ištraukia.
Paskaityk iš laišką Hebrajams [žydams]: „Savo žemiško gyvenimodienomis, garsiai šaukdamas ir liedamas ašaras, Jis siuntė prašymus bei maldavimus Tam, Kuris galėjo Jį išgelbėti nuo mirties, ir buvo išklausytas dėl savo pagarbios baimės. Būdamas Sūnus, Jis savo kentėjimuose išmoko klusnumo…“ (5, 7-8).

Dėkoju, dangiškasis Tėve, kad ir kentėjimų metu Tu laikai virš manęs savo stiprią mylinčią ranką. Tu ir mane iš visko išgelbėsi, nes myli mane! Dėkoju, kad Tavimi galiu pasitikėti; kančioje Tu guodi ir stiprini mane. TU nepalikai Jėzaus Getsemanėje vieno, bet Jį atgaivinai ir sustiprinai kelionei ant kryžiaus. Tu girdi maldą!

Užtarimo malda: melskimės šiandien už kenčiančius vaikus. Daugelis jų nepažįsta Dievo ir nieko negirdėjo apie Jėzų, vaikų Draugą. Vaikai patiria labai labai daug vargo, bėdų ir mirčių! Melskimės už žmones, kurie skelbia jiems evangeliją ir moko melstis. Melskimės už vaikus ligoninėse, kad jie patirtų Dievą ir Jo paguodą. Melskimės už daugelį išsiskyrusių tėvų vaikų. Melskimės, kad jie patirtų Dievą, kaip jų Tėvą. Melskimės už vaikų darželių darbuotojus, kad jie pasiektų vaikų širdis. Dievas vaikus ypatingai myli!
Melskimės, kad Dievas šiais pamąstymais pasiektų daug, daug vaikų!!!