Kai teisusis meldžiasi …..

„Daug gali karšta teisiojo malda. Elijas buvo vargo žmogus, kaip ir mes. Jis melste meldė, kad nelytų, ir nelijo žemėje trejus metus ir šešis mėnesius; ir jis vėl meldė, ir dangus davė lietaus, o žemė išželdino savo vaisių.“
Jokūbo laiškas 5, 16b-18

Dievas nori, kad mes melstumės! Net jei Jis ir yra visagalis, vis tiek nori, kad Jo prašytume. Tuomet Jo valia gali įvykti kaip ir danguje, taip ir čia žemėje. O dangiškų sąlygų juk trokštame mes visi!! Jėzus mus drąsina paminėdamas Elijaus pavyzdį. Jis buvo taip pat tik žmogus, kaip Tu ir aš. Bet Dievas Jį išklausė ir padarė ne vieną stebuklą. Elijas buvo prieš Viešpatį teisusis, kuris atkakliai melsdavosi. Mozė ir Abraomas taip pat buvo teisieji, kurie karštai ir atkakliai už kitus melsdavosi ir klausė Dievo. O aš?! Jei Jėzus mane nuplovė nuo visų neteisybių ir nešventumo, tuomet ir aš esu teisus prieš Dievą. Tad taip pat galiu grumtis maldoje už visus poreikius. Žinodamas, kas Dievo širdyje, galiu už tai melstis. Kartais žinau, kad Dievas kažką darys ir galiu iš anksto už tai dėkoti. Maldos „sėkmės” raktai glūdi tame, jog Jėzus mane išteisino ir aš galiu laisvai artintis prie Jo; o taip pat ir tame, kad karštai ir atkakliai už kurį tai dalyką melsdamasis suprasčiau Dievo valią.

Ačiū Jėzau, kad rimtai žiūri į mūsų maldą. Tu nesi abejingas, kaip mums sekasi; Tu nesi tolimas Dievas. Ačiū, kad apvalai mano širdį; aš galiu laisvai artintis prie Tavo Malonės sosto ir visko prašyti. Ačiū, kad Tau patinka, kai Tavo vaikai kalbasi su Tavimi ir su viskuo ateina pas Tave. Tau niekada nebūna per daug. Ačiū už Tavo kantrybę!