Nerimauti, nusivilti ir bijoti …..

Jėzus sako:
„Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“
Evangelija pagal Joną 14, 27

Taip yra išversta Liuterio vertime. Nerimavimas, nusiminimai, išgąsčiai ir įvairios baimės nuolat lydi daugelį žmonių. Būgštavimai yra nuolatinis savijautos fonas, širdis dėl įvairiausių žinių ir nuogąstavimų nuolat nerimauja.
Mano mažasis ilgą laiką visko bijojo. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl. Jis bijojo vakarais vienas būti, eiti į tualetą arba užmigti. Įvairiausiomis gudrybėmis jis bandė tai nuslėpti ir priversti brolį jį visur lydėti. Dėl to mes dažnai meldėmės ir Jėzaus Kristaus vardu liepėme baimės Dvasiai pasitraukti. Kai pastebėjau, jog malda išklausyta ir berniukas jau laisvas, kiekvieną vakarą nebesimelsdavau. Bet užtruko dar kurį laiką, kol mažasis suvokė, jog iš tikro jo baimių jau nebėra! Tada jis tapo labai drąsus ir į vonią, miegoti eidavo vienas.
Taip kartais būna ir su mumis: Jėzus mus jau seniai išlaisvino, tačiau mes vis dar laikomės baimių ir nuogąstavimų, tiesiog esame prie jų pripratę. Bet Jėzus nori mums dovanoti ramybę ir laisvę, mes galime gyventi kitaip. Su Juo gyvenimas ramybėje tikrai įmanomas, net jei siaučia ir griaudžia gyvenimo audros. JIS sako: „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: AŠ nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33).

Dėkoju Jėzau, kad išplėšei mane iš baimių, išgąsčio ir nuogąstavimų gniaužtų. Drauge su Tavimi esu saugus ir nuo visko apsaugotas. Suteik man drąsos ir šiandien drauge su Tavimi gyventi Tavo ramybėje ir be nuolatinio baiminimosi. Tu vienas esi Viešpats, Kuris vadovauja!