„Kas mane myli, tą gelbėsiu;
saugosiu jį, nes jis žino Mano vardą.”
Psalmyno 91, 14
Kartais mes jaučiame baimę dėl savo gyvybės, savo šeimos ar savo nuosavybės, kad kas nors mums pakenks. Bet Dievas sako mums labai aiškiai: „Noriu pats Jį saugoti!” Mūsų širdys gali nurimti Jo artume. Bet kartais, kai kas nors mums iš tikro pakenkia arba mums kelia grėsmę, kyla mumyse kerštingos mintys. Mes norime pakovoti už save ir savo teises. Bet Dievas galvoja kitaip. JIS nenori šios kovos. JIS nenori, kad mūsų širdys taptų neramios ir apsunkintos. JIS nenori pakenkti ir mūsų priešininkui, bet atvirkščiai – laimėti jį savo meile. Todėl laiške romiečiams parašyta:
„Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: Mano kerštas, aš atmokėsiu, sako Viešpats. Verčiau, jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu krausi žarijas ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (12, 17-21).
Dėkoju, Jėzau, kad atleidai man visas kaltes. Tu nenori, kad aš ir vėl nusikalsčiau ir savo artimui daryčiau bloga. Tau galiu pavesti savo gyvenimą, – man daugiau nereikia kovoti už savo teises, nes Tu esi šalia! Prašau, laimink mano priešus ir daryk jiems gera! Noriu nurimti Tavo Artume, nes Tu laikai savo stiprią ranką virš manęs – Tavyje esu saugus.