Nuostabus kūrinys

Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera.“
Pradžios knyga 1, 31a

Kuomet Dievas užbaigė kūriniją, visa apžvelgęs iš tikrųjų matė, jog tai buvo gera!
JIS atidavė žemę žmogui, o šis sukilo prieš Dievą ir norėjo viską daryti vienas pats. Jis net pralošė žemę šėtonui. Taip sklido blogis. Mes dabar turime nuodingus vandens šaltinius, užterštą orą, karus ir gamtos katastrofas. Kada gi pagaliau vėl gįšime pas Dievą?! JIS juk žemę sukūrė tokią nuostabią!Todėl per Kūriniją galima pažinti Kūrėją. Visa tai skamba muzika ir spalvomis! Dievas nori, kad ir mes žvelgdami į kūriniją ja gėrėtumės! JIS visa nuostabiai sukūrė! JIS nori, kad pakeltume savo žvilgsnius nuo sunkumų ir purvo į visų dalykų Kūrėją, Viešpačių Viešpatį! Tuomet taps mūsų širdys lengvos ir mes galėsime drąsiai atlikti savo darbus. Neryžtingumas ir nusivylimai dingsta, kai suvokiame, kad šis galingas Kūrėjas mus taip pat sukūrė ir pašaukė. JIS yra su mumis ir niekuomet nepaleis mūsų iš savo akių; iki tol, kol pasieks su mumis Savo tikslą. JIS trokšta, kad mes džiaugtumės ir džiūgautume. JIS trokšta, kad mes žinotume: JIS yra su mumis! Tuomet bus apšviestos mūsų tamsybės ir aplink mus taps šviesu. JIS trokšta veikti, mums padėti! JIS laukia mūsų maldos! Kiek gero mes nuveiktume, jei prašytume JO!

Dėkoju, Jėzau, Tu esi mano Kūrėjas! Tu sukūrei mane ir ištarei: „Nuostabu! Labai gera!!“ Ne visuomet aš taip viską matau, tačiau Tu mane matai jau tokį, kokiu vieną kartą tapsiu. Kuomet žvelgiu į Tavo nuostabią kūriniją, Tu dovanoji man lengvą širdį. Tu esi nuostabus Dievas!

Dievo pažinimas

Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą.
Mato 5:8

Regėti Dievą, Jį pažinti…. Kas to nenorėtų? Kai esu lauke, gamtoje, paplūdimy arba miške, arba kai naktį stebiu žvaigždžių jūrą, tada matau Jo kūriniją ir pažįstu mažą dalį Jo didybės ir grožio. Kaip tobulai viskas sutvarkyta! Kai atpažįstu Dievą Jo nuostabioje kūrinijoje, noriu Jam dėkoti ir Jį garbinti. Tada mano širdis persipildo!
Taip, pažinti Dievą yra raktas į pilną dėkingumo ir pilnavertį gyvenimą. Ne tik gamtoje, bet ir kai tyloje kalbuosi su Jėzumi, pažįstu Jį truputį daugiau. Tiesiog nuostabu būti su Juo kartu, viską aptarti su Juo ir atiduoti į Jo stiprias rankas. Nuostabu dieną iš dienos matyti Dievo aprūpinimą ir veikimą. Kartą po ilgalaikės finansinės duobės turėjau per daug pinigų. Paklausiau savo Viešpaties, ką tai turėtų reikšti. O kitą dieną sugedo automobilis. Remontui kaip tik užteko pinigų, kurių buvo „per daug“. Taip Viešpats pamokė mane, kad Jis viskuo rūpinasi. Toks Viešpats yra nuostabus! Visur galiu matyti Jo veikimą – tai daro mano širdį iš tiesų dėkingą ir atneša ramybę ir džiaugsmą. Kai kurie mano, kad viskas gyvenime yra tik atsitiktinumas. Tačiau aš nusprendžiau, kad visame kame matau Dievo veikimą. Dėl to jaučiu gilų pasitenkinimą.
Dievo akivaizdoje mano širdis tampa tyra. Jėzus nuplauna ją nuo visų kalčių, o Šventoji Dvasia atnaujina mano mąstymą taip, kad aš galiu pažinti Dievą. Kai leidžiu Jam vesti mane, praeina išdidumas, nenuolaidumas, gobšumas ir bet kokios mintys, kurios nepatinka Dievui. Vietoj viso to Jis pripildo mano mintis, kad tapčiau panašesnis į Jį. Kaip gerai, kad Jis pats apvalo ir išlaisvina mano širdį!!!

Ačiū Jėzau, Tu atleidi, pamiršti visą mano kaltę ir nuplauni mano širdį. Tu įdedi į ją Savo Dvasią, kad ji galėtų pažinti Tave ir po truputį taptų panašesne į Tave. Taip nuostabu turėti gražią, tyrą, džiugią, laisvą širdį ir būti su Tavimi kartu. Ačiū!

Naujasis žmogus

„…, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę naują, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą…“
Laiškas kolosiečiams 3, 9b-10

Dievas nori, kad mes taptume nauju žmogumi, panašiu į Jį. Tam yra keletas etapų: nusivilkti senąjį žmogų su jo darbais, tuomet JIS gali mus perkeisti. Biblijoje taip rašoma: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė. Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė netikėjimo vaikams. Jūs irgi kadaise taip elgėtės, gyvendami tarp jų. Bet dabar visa tai pameskite ­- piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. Nebemeluokite vienas kitam… (eil.5-9).
Mes turime nusivilkti senąjį žmogų kaip rūbą, o Dievas mus nori apvilkti nauju žmogumi – baltu rūbu. Ir jei nauji balti rūbai susiteps, atnešiu juos Jėzui išskalbti. Ir JIS vėl mane apvalys! Taip, tik drauge su Juo man gali pavykti atsisakyti to, kas sena. Neapykanta, išdidumas ir kiti dalykai vis iškyla mano širdyje. Kaip gera, kad galiu kreiptis į Jėzų ir JIS man padeda apsivilkti nauju žmogumi. Senasis žmogus man nepatinka!
Naujas žmogus yra kaip naujas gyvenimo stilius, kurį reikia ugdyti. Reikia išsižadėti senojo gyvenimo būdo. Tai vyksta išsižadant senųjų, įsirėžusių mumyse įpročių. Tam reikia daug laiko ir kantrybės. Nuolat atkrentame į senąjį gyvenimo būdą. Bet kuo daugiau ugdome naująjį, tuo stabilesni tampame. Kaip gera, kad Jėzus yra pilnas paguodos bei gailestingumo mums!

Mielas Jėzau, Tu padedi man ugdant naująjį gyvenimo būdą! Tu nori, jog tapčiau panašesniu į Tave, kad kiti galėtų Tave atpažinti. Padėk man ir šiandien nešti garbę Tavo vardui ir eik drauge su manimi per šią dieną. Dėkoju už Tavo kantrybę ir gailestingumą man.