Nerimauti, nusivilti ir bijoti …..

Jėzus sako:
„Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“
Evangelija pagal Joną 14, 27

Taip yra išversta Liuterio vertime. Nerimavimas, nusiminimai, išgąsčiai ir įvairios baimės nuolat lydi daugelį žmonių. Būgštavimai yra nuolatinis savijautos fonas, širdis dėl įvairiausių žinių ir nuogąstavimų nuolat nerimauja.
Mano mažasis ilgą laiką visko bijojo. Jis negalėjo paaiškinti, kodėl. Jis bijojo vakarais vienas būti, eiti į tualetą arba užmigti. Įvairiausiomis gudrybėmis jis bandė tai nuslėpti ir priversti brolį jį visur lydėti. Dėl to mes dažnai meldėmės ir Jėzaus Kristaus vardu liepėme baimės Dvasiai pasitraukti. Kai pastebėjau, jog malda išklausyta ir berniukas jau laisvas, kiekvieną vakarą nebesimelsdavau. Bet užtruko dar kurį laiką, kol mažasis suvokė, jog iš tikro jo baimių jau nebėra! Tada jis tapo labai drąsus ir į vonią, miegoti eidavo vienas.
Taip kartais būna ir su mumis: Jėzus mus jau seniai išlaisvino, tačiau mes vis dar laikomės baimių ir nuogąstavimų, tiesiog esame prie jų pripratę. Bet Jėzus nori mums dovanoti ramybę ir laisvę, mes galime gyventi kitaip. Su Juo gyvenimas ramybėje tikrai įmanomas, net jei siaučia ir griaudžia gyvenimo audros. JIS sako: „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: AŠ nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33).

Dėkoju Jėzau, kad išplėšei mane iš baimių, išgąsčio ir nuogąstavimų gniaužtų. Drauge su Tavimi esu saugus ir nuo visko apsaugotas. Suteik man drąsos ir šiandien drauge su Tavimi gyventi Tavo ramybėje ir be nuolatinio baiminimosi. Tu vienas esi Viešpats, Kuris vadovauja!

Dievo esmės atspindėjimas

„Kas mane myli, tą gelbėsiu;
saugosiu jį, nes jis žino Mano vardą.”
Psalmyno 91, 14

Kartais mes jaučiame baimę dėl savo gyvybės, savo šeimos ar savo nuosavybės, kad kas nors mums pakenks. Bet Dievas sako mums labai aiškiai: „Noriu pats Jį saugoti!” Mūsų širdys gali nurimti Jo artume. Bet kartais, kai kas nors mums iš tikro pakenkia arba mums kelia grėsmę, kyla mumyse kerštingos mintys. Mes norime pakovoti už save ir savo teises. Bet Dievas galvoja kitaip. JIS nenori šios kovos. JIS nenori, kad mūsų širdys taptų neramios ir apsunkintos. JIS nenori pakenkti ir mūsų priešininkui, bet atvirkščiai – laimėti jį savo meile. Todėl laiške romiečiams parašyta:
„Niekam neatmokėkite piktu už pikta, rūpinkitės tuo, kas gera visų žmonių akyse. Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis. Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite tai Dievo rūstybei; juk parašyta: Mano kerštas, aš atmokėsiu, ­ sako Viešpats. Verčiau, jei tavo priešininkas alksta, pavalgydink jį, jei trokšta, pagirdyk jį. Taip darydamas, tu krausi žarijas ant jo galvos. Nesiduok pikto nugalimas, bet nugalėk pikta gerumu“ (12, 17-21).

Dėkoju, Jėzau, kad atleidai man visas kaltes. Tu nenori, kad aš ir vėl nusikalsčiau ir savo artimui daryčiau bloga. Tau galiu pavesti savo gyvenimą, – man daugiau nereikia kovoti už savo teises, nes Tu esi šalia! Prašau, laimink mano priešus ir daryk jiems gera! Noriu nurimti Tavo Artume, nes Tu laikai savo stiprią ranką virš manęs – Tavyje esu saugus.