„VIEŠPATIE, ištyrei mane ir pažįsti.
Žinai, kada atsisėdu ir kada atsistoju,
iš tolo supranti mano mintis.
Stebi mano žingsnius ir mano poilsį,
pažįsti visus mano kelius.
Nespėjus mano liežuviui žodį ištarti,
Tu, VIEŠPATIE, jį jau žinai.
Iš visų pusių apsiauti mane,
savo ranka lieti mane.”
Psalmyno 139, 1-5
Kaip nuostabu, kad pats Dievas šiandien nori būti šalia manęs! Dar nežinau, kokia bus ši diena ir ką ji atneš. Tačiau mano Viešpats žino tai. JIS saugiai mane ves. Mano Viešpats yra mano galingasis Tėvas, Kuris mane labai myli ir iš visų pusių mane apsiaučia. JIS savo ranka mane liečia, – stipria ir tokia švelnia ranka, kurioje esu saugus. Kaip gera, kad JIS yra šalia!
JIS turi šiai dienai gerų planų ir minčių; JIS yra pilnas vilties man! JIS nori šiandien mane laiminti, kad būčiau palaima ir kitiems. Noriu visus savo nuogąstavimus ir rūpesčius patikėti į Jo rankas. Nenoriu murmėti ir skųstis. Nenoriu būti užsispyręs, besiteisinantis ir išdidus. Noriu drauge su JUO eiti per šią dieną, ir nors šiek tiek atspindėti Jį.
Dėkoju, Tėve, kad esi šalia, labai arti manęs! Kas gali mane išgąsdinti?! Dėkoju, Tėve, kad galvoji apie mane tik gerai, net jei abejoju pats savimi. Tu esi mano Gelbėtojas, mano Padėjėjas, mano Draugas ir mano gerasis Ganytojas!