Autoriaus Archyvai: Frank Lauermann

„Todėl nesisielokite ir neklausinėkite: ‘Ką valgysime?’ ­ arba: ‘Ką gersime?’ ­ arba: ‘Kuo vilkėsime?’ Visų tų dalykų vaikosi pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“.
Evangelija pagal Matą 6, 31-33

Mūsų dangiškasis Tėvas žino mūsų rūpesčius ir bėdas, ir žiūri į jas rimtai. Jis neabejingas tam, kaip jaučiasi Jo vaikai ir kokios problemos juos slegia. JIS žino „žemiškąjį“ gyvenimą, kokios mintys ir rūpesčiai mus kamuoja. Jie nėra Jam per maži, nesvarbūs ar nereikšmingi. Tik Jis norėtų, kad mes išsivaduotume iš jų. JIS nori mumis rūpintis! Rūpesčiai kankina mus kartais visą dieną ir net naktį. Jie surakina mus. Viskas sukasi tik apie kažkurį vieną dalyką, visa kita – ne taip svarbu. Todėl jaučiame didžiulį palengvėjimą, kai nebereikia kovoti dėl to. Nors neturėtume gyventi ir visiškai nutolę nuo pasaulietinių iššūkių bei dinamikos. Svarbu stovėti „ant žemės abejomis kojomis“, rūpintis savo šeima, šalia esančiais žmonėmis. O taip pat – būti apdairiems ir protingiems, kad, kiek nuo mūsų priklauso, išvengtume nelaimės. Bet mūsų gyvenimo pagrindas turi būti Viešpats. Nuo Jo turi priklausyti mūsų mintys, jausmai ir poelgiai. Mes esame Jo karalystės piliečiai! Tad svarbu atstovauti ją; mąstyti kitaip nei mūsų aplinkoje žmonės mąsto.
Taip gera, kad Jėzus išvaduoja mus iš rūpesčių! Taip, kaip Jis maitina padangių sparnuočius, kaip nuostabiai Jis aprengia paprastą lauko gėlę, taip Jis nori aprūpinti ir mus. Visuose dalykuose galime su Juo tartis ir leisti Jam vadovauti, mus vesti. Juk JIS nori dalyvauti mūsų gyvenime! Ką šiandien gaminti valgyti? Kur yra vaikų rūbai? Ar dujų čiaupas užsuktas? Ar rasiu parkavimo vietą? Kur vėl pasidėjo mano raktai?!! … Mokykimės pasitikėti dangiškąja pagalba. JIS, mūsų Tėvas, niekada mūsų nenuvils. Praktikuokime krikščionišką gyvenimo stilių savo kasdienybėje. JĖZUS yra Viešpats!

Ačiū, Jėzau už Tavo rūpestį mumis; už tai, kad rūpiniesi ir mažais dalykais! Esi stulbinančiai nuostabus, mylintis Dievas!! Gera gyventi su Tavimi.

 Mūsų interneto svetainė: lt.devotions.eu

Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimus,
kas neina nusidėjėlių keliu
ir nebendrauja su pašaipūnais,
bet džiaugiasi VIEŠPATIES Įstatymu
ir mąsto jo Įstatymą dieną naktį.
Jis lyg medis,
pasodintas prie tekančio vandens,
duodantis vaisių laikui atėjus,
o jo lapai nevysta.
Kad ir ką jis darytų, jam sekasi.
Nedorėliai ­ ne tokie!
Jie kaip vėjo blaškomi pelai!
Todėl nedorėliai teisme neatsilaikys,
nei nusidėjėliai ­ teisiųjų sueigoje,
nes VIEŠPATS globoja teisiųjų kelią,
o nedorėlių kelias veda į pražūtį.
Psalmynas 1

Kokį kelią mes pasirenkame? Kur yra mūsų draugai? Kas daro mums įtaką? Apie ką sukasi mūsų mintys? Kas mums teikia džiaugsmą? Yra tiek daug klausimų, kurie mums parodo, kur esame, kokia yra mūsų padėtis. Palei tai suprantame, ar Dievas iš tiesų yra mūsų centras, ar užima tik mažytę vietą mūsų širdyje. Norime visiškai priklausyti Jam, nes būtent Jis mums davė gyvybę ir Jis ją mums išlaiko. Jis rūpinasi Savo vaikais ir jei jie tvirtai laikosi Jo, Jis jų niekada nepaliks ir nenuvils. Mūsų kelias Jam žinomas, Jis žino mūsų praeitį ir mūsų ateitį. Jis mums sako priima, tokius kokie esame. Gali būti, kad darome klaidų ir net nusidedame, bet Jis vis tiek sako mums tvirtą ir mylinti „taip“. Savo vaikui Jis savo didele meile uždengia, tas pridarytas klaidas ir nuodėmes. JIS nori vaikų, kurie Juo pasitiki, tvirtai laikosi Jo ir myli Jį iš visos širdies. JIS žino, kad esame tik žmonės, o ne tobuli, šventi.

Ačiū, Tėve, už Tavo didžią meilę. Savo išmintimi Tu viską sutvarkei ir nori mus palaiminti! Atleisk mums mūsų klaidas ir kaltes! Mes Tave mylime ir siekiame Tavo artumo. Prašome tavęs, kad mess šiandien taptume palaiminimu kažkam!

Jei mūsų serveris vėl neveiks, mūsų Pamastymai rasite ir Facebook puslapyje „Rytiniai pamastymai iš Dievo Žodžio“.

„O mes esame dangaus piliečiai, ir iš jo mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus…“
Laiškas filipiečiams 3, 20

Gimiau ir užaugau Nordenhame; ilgus metus ten gyvenau bei dirbau. Tai mano miestas. Jaučiuosi ten plačiąja prasme ir kaip Butjenter gyventojas, nes mano miestas yra šiame pusiasalyje. Dar platesne prasme esu iš Niederzachsen (žemutinės saksonijos) krašto, vokietis pagal pilietybę, o taip pat – europietis. Bet svarbiausia – esu Dievo karalystės pilietis. Esu jos atstovas. Su Jėzumi atėjusi šviesos karalystė veržiasi į tamsybių valdas ir neša daugeliui žmonių viltį bei ramybę. Kaip sargybos postai priešininkų žemėse, kuriose Jėzus nori kurti savo karalystę. Priešai – tai ne žmonės, bet tamsybių jėgos, kuriančios vaidus, pykčius bei neviltį.
Paulius buvo žydas, kuris nuo gimimo turėjo ypatingą privilegiją – būti Romos piliečiu. Jis galėjo keliauti po visą Romos karalystę ir būti saugus, kadangi priklausė Romos elitui. Romiečiai galėjo daryti beveik viską, ką tik panorėjo – jie “viešpatavo“. Taip mes neturime elgtis, bet dangaus karalystės vėliavą mes turime. Jėzus yra mūsų karalius, kuris tikrai mato, kaip sekasi Jo vaikams. Dažnai Jis siunčia mums angelus, kurie visada pasiruošę padėti. JIS įdeda savo vaikams į širdis Šventąją Dvasią – išminties, jėgos ir stiprybės šaltinį. Mes turime privilegiją gyventi kaip Dangaus karalystės piliečiai ir liudininkai! Tai teikia daug privilegijų, bet turi ir aukštą kainą. Tad nebenorime gyventi vien dėl savęs, norime teikti visą pagarbą Jam. Laikykimės tvirtai įsikibę į savo Karalių, savo Gelbėtoją, kuris greit ateis ir „kuris pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia“ (eil.21).

Jėzau, Tu esi mūsų stiprusis, gerasis Karalius! Jau čia, žemėje, norime Tau tarnauti ir atiduoti Tau garbę. Tu mumis rūpiniesi, tad ir mes norime būti Tau atviri. Ačiū, kad laikai mus vertais būti Tavo karalystės piliečiais. Tu pats mus tam paruoši: nuplauni nuo nuodėmių ir pašventini! Ačiū už šį nuostabų išgelbėjimą!

Teisieji žaliuoja lyg palmės
Ir auga lyg kedrai Libano.
Psalmė 92, 13

Tie, kurie išteisino Jėzų, tie yra teisieji! Jie gali sau priskirti kiekvieną Biblijos pažadą, šį – taip pat. Palmė yra visuomet žalia, – ąžuolai, bukmedžiai bei kiti lapuočiai medžiai žiemą numeta savo lapus bei stovi pliki, lyg mirę. O palmė visada žaliuoja, auga ir bujoja. Viešpats ją nuolat aprūpina šviežiu vandeniu bei laiko Savąsias rankas virš jos. Jau iš tolo galima ją pamatyti, ji atkreipia dėmesį į save. Tokie yra ir Dievo teisieji: Jie pastebimi bei pritraukia dėmesį. Per juos Viešpats laimins žmones.
Libano kedrai auga snieguotuose kalnynuose. Jie nepasiduoda audroms bei šalčiams, nes JIS daro juos stipriais. Jie atlaiko visus išbandymus. JIS yra jų stiprybė.
Tokiais ir mus nori padaryti Viešpats: Nuolat žaliuojančiais ir tiesiais kaip palmė, stipriais bei ištvermingais kaip kedras.
Viskas priklauso nuo šaltinio. Kuomet palmė gauna drumsto vandens, ji pradeda nykti. O jeigu kedras gauna apnuodyto vandens taip pat pradeda nykti. Net ir stipriausi medžiai žūsta jei netinkamas šaltinis juos maitina.
Dėl to negalime daryti jokių kompromisų su nuodėmėmis. Nė trupučio… nes tai kaip nešvarus šaltinio vanduo. Mažas lašelis purvo ir štai net tyriausias šaltinio vanduo tampa drumstas! Taigi turėtume būti atidūs, atsargūs bei neiti į jokius kompromisus!
Nenorime, jog mūsų šaltinio vanduo būtų suterštas bei apnuodytas nuodėmėmis, nes tuomet žus mūsų tikėjimas. Mes norime gerti tyrą vandenį iš mūsų Viešpaties šaltinio! Nenorime leistis būti manipuliuojami reklamos, priimti jos pažadus. Nenorime perimti tokio pasaulio vaizdo, kuris slypi už daugelio filmų bei serialų. JIS yra mūsų gyvenimo, džiaugsmo, ramybės, taikos bei stiprybės šaltinis!

Viešpatie, regėk mane! Noriu gerti Tavąjį gyvenimo vandenį ir neapsinuodyti pasaulio mąstymu. Atskleisk, kur dar yra kompromisų; – nebenoriu jų. Noriu stiprinti save Tavuoju žodžiu, noriu ramybę rasti Tavose rankose.

Deja, mūsų serveris, kuris siunčia „Pamastymai“, keletą dienų turėjo problemų ir negalėjo atlikti savo darbo. Dabar atrodo, kad jis vėl veikia. Ačiū, Jėzau!!
„Facebook“ tinkle „Pamastymai“ galima rasti po pavadinimu „Rytiniai pamastymai iš Dievo Žodžio“.

Išėję fariziejai susimokė Jėzų pražudyti. Tai žinodamas, Jėzus pasitraukė iš ten. Daugelis sekė paskui jį, ir jis visus gydė, bet įspėdavo, kad jo negarsintų. Taip turėjo išsipildyti pranašo Izaijo žodžiai:
Štai mano išrinktasis tarnas, mano mylimasis, kuriuo gėrisi mano siela. Aš suteiksiu jam savo Dvasią, ir jis skelbs tautoms teisingumą. Jis nesiginčys, nešauks, ir negirdės niekas gatvėse jo balso. Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio, kol nenuves į pergalę teisingumo; o jo vardas teiks viltį tautoms.
Kartą pas Jėzų buvo atvestas apsėstasis, kuris buvo aklas ir nebylys. Jėzus išgydė jį, tada šis prakalbo ir praregėjo. Ištisos minios netvėrė iš nuostabos ir klausinėjo: „Ar nebus šitas Dovydo Sūnus?!“ Tai išgirdę, fariziejai sakė: „Jis išvaro demonus ne kitaip, kaip tik demonų valdovo Belzebulo galia.“ Žinodamas jų mintis, Jėzus tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys. Tad jeigu šėtonas išvarinėtų šėtoną, irgi būtų savyje susiskaldęs. Kaipgi tuomet galėtų išsilaikyti jo karalystė? Jeigu jau aš išvarau demonus Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai?! Todėl jie bus jūsų teisėjai. Bet jeigu aš išvarau demonus Dievo Dvasios jėga, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. Argi gali kas nors įsilaužti į galiūno namus ir pasiglemžti jo turtą, pirmiau nesurišęs galiūno?! Tik tada jis apiplėš jo namus“.
Evangelija pagal Matą 12,14-29

Ši citata iš pranašo Izaijo knygos aprašo Jėzaus vadovavimą. JIS yra karalius, kuriuo viliasi tautos. Nes Jis yra geras ir romios širdies. JIS rūpinasi palūžusiais. JIS „neužgesina gruzdancio dagčio“. JIS atneša išlaisvinimą ten, kur šėtonas išnaudoja žmones. Dievo karalystė turi daug priešų. Tai savimi patenkinti teisieji fariziejai ir žinoma šėtonas. Bet Jėzus yra nugalėtojas! JIS visuomet yra stipriausias! Jei laikomės į Jį įsikibę, Jis padaro mus tvirtus kaip uola!

Jėzau, Tu esi gerasis Karalius. Kaip geras ganytojas rūpinasi savo augintiniais, taip ir Tu rūpiniesi kiekvienu iš mūsų. Tu apsaugai, kai esame puolami, juk mes Tavo vaikai. Nuolatos esi su mumis, stiprini ir palaikai. Ačiū už Tavo meilę ir rūpestį! Kurk toliau tarp mūsų savo Karalystę! Mes norime prie to prisidėti ir pakviesti daugelį žmonių. Nes kur Tu, ten nėra jokios priespaudos nei vergystės.

„Iš tiesų Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.“
Laiškas romiečiams 14, 17

Mes esame Dievo karalystės piliečiai, todėl norime taip ir gyventi – gerbdami Jį. Valgis ir gėrimas bei visa kita nėra blogai, bet svarbiau yra mūsų nuostatos ir vertybės. Dievas teikia mums visas žemės gėrybes. Mes galime jomis mėgautis. Visa, kas gera, ateina iš mūsų Kūrėjo ir galima tai su dėkingumu priimti. Tik svarbu patikrinti tokias ištarmes kaip: „Leisiu sau tai! Tai užsitarnavau! Tai sunkiai užsidirbau! Visi tai turi, juk reikia ir man! Mano kaimynas tai taip pat turi…! Koks mano reikalas, jei mano brolis ne….“ Taigi, greitai galima pastebėti egoizmą, išdidumą, pavydą, skūpumą… Dievas nori mus nuo to išvaduoti, kad galėtume nuoširdžiai mėgautis Jo gėrybėmis. Geriau sausa duona su ramybe nei keptas paršelis, valgomas barantis (pagal Patarlių 17, 1). Dievo karalystė yra santarvė: santarvė su mūsų Kūrėju, su savimi ir su kitais. Dievo karalystė yra džiaugsmas: kuomet santykiuose viešpatauja ramybė, kyla natūralus džiaugsmas. Juk visi yra atsipalaidavę, rūpinasi vienas kitu. Visa tai dovanoja Šventoji Dvasia, kurios veikimui mūsų širdyse norime suteikti vis daugiau erdvės. Tad dėl „valgio ir gėrimo“ neverta griauti džiaugsmo, santarvės, ramybės, teisumo. Geriau turėti mažiau, bet mėgautis tuo, nei būti sočiais ir nepatenkintais.

Jėzau, ačiū už visas Tavo gėrybes! Tu viskuo nuostabiai rūpiniesi! Suteik man išminties, kad visus lūkesčius nukreipčiau į Tave ir man nereikėtų dėl jų kovoti. Trokštu širdyje saugoti Tavo ramybę; nenoriu lengvabūdiškai ja rizikuoti. Vesk mane šiandien savo gerąja Dvasia!

Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“
Evangelija pagal Matą 4,17

Atsivertimas yra durys į dangų. Kas nori, jog Jėzus vestų mus visose gyvenimo srityse, tas turi nusigręžti nuo to, kas svarbu pasauliui ir atsigręžti į Jėzų, naują gyvenimo šaltinį. Kartą šėtonas norėjo sugundyti Jėzų ir parodė Jam visus pasaulio turtus ir visą pasaulionšlovę. „Visa tai noriu Tau atiduoti, jei tik pripažinsi mane kaip Viešpatį“, – tarė jis. Tačiau Jėzus nenorėjo nieko savavališkai pasiimti, Jis norėjo, kad viską Jam dovanotų Tėvas.
Dievas linki mums tik gero; Jis norėtų mums dovanoti tiek daug gero! JIS sukūrė tokią nuostabią žemę, kad mes galėtumėme džiaugtis.  JIS dovanoja dalykus, kurių pasaulis negali duoti: ramybę, šviesą, viltį, paguodą, džiaugsmą, gailestingumą ir daugelį kitų. Todėl noriu save dar kartą patikrinti, kokiose srityse aš darau kompromisus, kada mane labiau valdo pasaulietiškas mąstymas, o ne Dievo karalystės principai. Noriu nuo to nusigręžti. Noriu Dievo šviesos visose savo gyvenimo srityse!

Jėzau, tik Tavo dėka yra atvertos durys į Dangaus karalystę! Noriu Tavo šviesos, Tavo vedimo visose mano gyvenimo srityse! Atleisk, kai darau kompromisus, kai pats savavališkai kovoju už savo teises. Ačiū, kad esi arti ir viskuo rūpiniesi.

lt.devotions.eu

„… Teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.“
Evangelija pagal Matą 6, 10

1990 metais visur pasaulyje vyko Jėzaus maršo festivaliai. Šimtai tūkstančių krikščionių ėjo per miestus ir džiaugėsi Jėzumi. Mes dalyvavome tokioje šventėje Berlyne kartu su 50 tūkstančių krikščionių, kurie ėjo per miestą, dainavo ir meldėsi. Vyravo labai nuostabi, džiaugsminga, pakylėta atmosfera. Visus vienijo viena tema: Jėzus Kristus, mūsų Karalius.
Tai padėjo įsivaizduoti, kaip bus Dievo Karalystėje: džiaugsminga,pilna ramybės, visi rūpinasi vieni kitais, nėra jokių pykčių, ligos ir mirties grėsmės…….to mes visi juk taip trokštame. Taip yra jau dabar danguje pas Dievą. Todėl mes meldžiame, kad Dievo valia įvyktų ir žemėje taip, kaip jau vyksta danguje. Jo karalystę mes norime kurti jau čia, žemėje. Jėzus atėjo į žemę ir atnešė vilties bei santarvės šviesą. Nuo tada šviesa – Dievo karalystė  veržiasi į tamsybės valdas ir atneša išganymą. Daug kas dar trukdo Dievo valiai: tai mūsų asmeninė valia, kuri dažnai nesutampa su Dievo valia. Taip pat kai kurie žmonės, kurie neklauso Dievo ir apsunkina kitiems gyvenimą. Šėtonas irgi džiūgauja galėdamas viską supainioti. Todėl paveskime iš naujo save Viešpačiui ir plėskime Jo karalystę melsdamiesi: teateinie Tavo karalystė, Tavo valdžia! Kad jau čia žemėje vis dažniau įvyktų Jo geri ketinimai, Jo valia.

Jėzau, ačiū, kad atėjai! Tu atnešei išgelbėjimą, Tu nugalėjai tamsą. Mes priklausome Tau, Didžiam Karaliui. Jau čia žemėje siekiame Tavo karalystės!

Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas,
skausmų vyras, apsipratęs su negalia,
toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą.
Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku.
Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias,
sau užsikrovė mūsų skausmus.
O mes laikėme jį raupsuotu,
Dievo nubaustu ir nuvargintu.
 Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,
ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.
Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,
ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis.
Visi mes pakrikome lyg avys,
kiekvienas eidamas savo keliu,
o VIEŠPATS užkrovė jam mūsų visų kaltę.
Nors buvo žiauriai kankinamas,
jis pakluso ir burnos nepravėrė.
Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti,
kaip tyli avis kerpama,
taip jis nepratarė nė žodžio.
Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas,
ir kas bebūtų galvojęs apie jo likimą?
Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės krašto
ir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmę,
jam buvo skirtas kapas tarp nedorėlių,
laidojimo vieta su piktadariais,
nors jis nebuvo padaręs nieko bloga,
nei ištaręs melagingo žodžio.
Bet VIEŠPATS norėjo, kad jis kentėtų negalią.
Atidavęs save kaip atnašą už kaltę,
jis matys palikuonis ir gyvens ilgą laiką.
Per jį klestės VIEŠPATIES užmojis.
Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje,
per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį,
prisiėmęs bausmę už jų kaltes.
Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų,
su galiūnais jis dalysis grobiu,
nes atidavė save mirčiai
ir buvo priskirtas nusidėjėliams.
Jis prisiėmė daugelio nuodėmes
ir užsistojo už nusidėjėlius.
Izaijo 53, 3-12

Šis tekstas yra parašytas pranašo Izaijo, prieš maždaug 600 metų, prieš Kristų. Tai yra tikra pranašystė. Ji išsipildė Jėzuje. Jis yra Mesijas, Gelbėtojas, Kristus, Atpirkėjas ir Išgelbėtojas. Taip pat Jis nori būti ir tavo Išgelbėtoju.

Jėzau, Tu esi Dievo Avinėlis. Tu visa tai ištvėrei, kad mane išgelbėtum. Kaip aš kada nors galėčiau tai iki galo suvokti? Bet aš priimu Tavo auką, prašau, prisiimk ir bausmę už mano nuodėmes. Prašau padaryk mane išteisintą! Tu užtark mane pas mūsų dangiškąjį Tėvą. Noriu būti avytė Tavo kaimenėje, nes Tu esi gerasis Ganytojas, kuris rūpinasi savo mylimaisiais. Ačiū tau, Jėzau.

Labas rytas!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

„Jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nerasta klastos. Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui. Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus, kad numirę nuodėmėms, gyventume teisumui. Jūs esate pagydyti jo žaizdomis. Jūs buvote tarsi paklydusios avys, o dabar sugrįžote pas savo sielų ganytoją ir sargą“.
1-as laiškas Petrui 2, 22-25

Jėzus niekada nepasidavė provokacijai, kad pačiam apsiginti. JIS buvo tobulai saugus savo Tėvo rankose. JIS nesiskundė ir negrasino savo priešams. JIS niekada nekerštavo, bet meldėsi už savo priešus, net ir už Judą, ir kareivius, kurie jį kankino. JIS patikėjo savo reikalus teisingam Teisėjui, savo Tėvui. Net mirdamas Jis pilnai save pavedė Dievo galiai šaukdamas: „Tėve, į Tavo rankas atiduodu savo dvasią!“ (Luko 23, 46). Dievas, kuris turi galią visa prikelti gyvenimui, nepaliko Jėzaus mirusiųjų pasaulyje. JIS prikėlė Jį! Nuo to laiko visi, kurie kabinasi į Jėzų, turi tvirtą atramą. Jėzus nutiesė kelią per mirtį ir veda juo savo žmones. Panašiai kaip buvo Elijui. Iš dangaus nusileido degantis vežimas ir paėmė Eliją į dangų. Mirtis daugiau nebeturi galios Dievo vaikams; Jo rankose esame saugūs net mirties akivaizdoje.

Ačiū, Jėzau, kad viską padarei dėl šios išgelbėjimo dovanos! Mirtis ir nuodėmė daugiau nebeturi man galios. Tu laikai mane savo stipriose mylinčiose rankose. Sunkią valandą Tu taip pat būsi šalia ir atviromis rankomis priimsi savo vaiką.

Website:  lt.devotions.eu