Lozoriau, išeik! – 2021.11.1​7​

Jėzus galingu balsu sušuko:
Lozoriau, išeik!
Jono 11, 43

Kai Jėzus atėjo, Lozorius gulėjo kape jau ketvirtą dieną. JIS liepė nuristi akmenį nuo įėjimo ir garsiu balsu pašaukė Lozorių: išeik! – Ir Lozorius, Jėzaus draugas, tikrai išėjo iš kapo. Bet jis dar buvo apvyniotas laidojimo aprišalais, rankos ir kojos, galva, akys, veidas aprišti drobule. Visa tai dar reikėjo atvynioti.
Taip vyksta ir šiandien: Jėzus garsiu balsu šaukia: išeik! – Ar tu dar vis “kape”, su gyvais-mirusiaisiais? O gal tu išgirdai Jo balsą ir pabėgai iš kapo? Visi žmonės yra kape, ir gyvieji, ir mirusieji. Nuo pat pradžių jie paskirti amžinai mirčiai. Tik Jėzus gali mus išgelbėti, kad gyventume amžinai! Ar tu šiandien girdi Jo balsą, kuris tave šaukia? Išeik! Taip, išeik iš savo miego, iš tingumo ir patogumo, iš kartėlio ir savigailos, iš silpnybės ir beviltiškumo! Išeik! Taip JIS tau šaukia!
O jeigu tu jau lauke, tai kaip atrodai? Ar vaikštai dar su drobulėmis? Ją ypač reikia nuimti nuo akių, kad pagaliau galėtum praregėti.  Tu turi pamatyti Jėzaus šlovę. Drobules reikia nuimti ir nuo kojų, kad galėtum vaikščioti su Juo, ir nuo rankų, kad jūs galėtumėte vaikščioti ranka rankoj! Išeik, nors kape sėdėtum 4 ar net 40 metų! Ten tamsu ir šalta, o lauke yra šviesa! Ar tu nori dar ilgiau pasilikti tamsoje??
Šiandien, jei išgirsi Jo balsą, tai bėk! Eik pas Jėzų maldoje, kalbėk su Juo; – Jis laukia tavo atsakymo.

Ačiū Jėzau, kad Tu mane ištraukei iš tamsos ir beviltiškumo. Ačiū, Tu nuvyniojai drobules ir išlaisvinai mane, kad galėčiau Tave matyti. Niekas neturi manęs daugiau laikyti, tik Tu vienas.

Jėzaus šeima – 2021.11.1​6​

Kas yra mano motina ir mano broliai?
Morkaus 3, 33

Kartą Jėzus pamokslavo vienuose namuose. Atėjo kaimynai, ir tolimesni kaimynai, ir netrukus ten susirinko pusė kaimo. Kai kurie stovėjo lauke prie lango, kad išgirstų Jo žodžius. Ir štai atėjo Jėzaus šeima, Jo motina, broliai ir seserys. Jie norėjo pasikalbėti su Juo. Bet nepraėjo pro minią. Tada jie pranešė Jam, kad jie lauke Jo laukia. Jėzus atsakė: Kas yra mano motina, mano broliai ir seserys? – Apžvelgęs žmones, kurie Jo klausėsi, Jis tarė: Štai čia yra mano motina, mano broliai ir seserys. Kas vykdo Dievo valią, tas yra mano brolis, sesuo ir motina.
Vakar, sekmadieniniame šlovinime žvelgiau į linksmus žmones ir pastebėjau, kaip Jėzus su pasididžiavimu sako: mano šeima! Ne tik mano liudytojai ir kareiviai, ne, mano motinos, tėvai, broliai, seserys ir vaikai! – Ir aš pastebėjau, kad čia buvo daug angelų ir jie džiaugėsi. Taip, kur Jėzų šlovinam ir garbinam, ten ir Jis yra mūsų tarpe!
Draugus galima išsirinkti, šeimos ne. Taip jau yra, kad krikščioniškoje bendruomenėje mes esam kartu su įvairiausiais žmonėmis. Draugai dažnai turi vienodus interesus ir vieni kitiems yra simpatiški. Bet šeimoje dažnai vyrauja įtampa ir nuomonių skirtumai. Tai galime ištverti, jeigu visi drauge tikime Jėzų, ir mūsų tikėjimas yra svarbiausias dalykas.
Į šeimą užgimstama. Panašiai kaip į Dievo karalystę. Per gimimą, atgimimą iš Naujo, tampi Dievo vaiku ir turi šeimą. Tu nebesi svetimas, bet priklausai šiai šeimai. Tampi Jėzaus šeimos svarbia dalimi!
Jėzus ilgisi savo šeimos! Todėl Jis viską paliko danguje, kad atpirktų sau tikinčių žmonių šeimą. Jo meilė šiai nuotakai ir šeimai yra be ribų, ir Jo ilgesys jai yra begalinis. Kada Jis sugrįš ir pasiims mus, kada mes pagaliau būsime visiškai suvienyti?

Ačiū Jėzau, aš esu Tavo šeimos dalis! Brangiai Tu mane išpirkai! Dabar aš priklausau Tau. Ačiū, kad Tu mane apsupai broliais ir seserimis! Ačiū už Tavo artumą!!

Susitaikymas

VIEŠPATIES tarno Dovydo giesmė, kurios žodžiais jis kreipėsi į VIEŠPATĮ tą dieną, kai VIEŠPATS išgelbėjo jį iš visų priešų ir Sauliaus rankų.
Psalmyno 18, 1

Koks begalinis džiaugsmas ir palengvėjimas aplanko, kai po įnirtingos kovos, galų gale, Dievas padovanoja pergalę! Dovydas dėkojo VIEŠPAČIUI, Jį šlovino ir garbino. Nepaisant blogų priešų ketinimų, VIEŠPATS išgelbėjo jį. Ir ne tik išgelbėjo nuo visų pavojų ir priešų, bet dar ir apdovanojo visomis įmanomomis dovanomis ir gabumais. Dovydas pažinojo Dievą, bet svarbiausia, Dievas pažinojo Dovydą!
Vakar buvo graži ir sunki diena. Po ilgų ginčų aš turėjau aplankyti savo „priešus“, nes kai kas susirgo. Nežinojau, kas manęs laukia, bet gi blogiausia ką jie būtų galėję padaryti, tai mane išvaryti. Nepaisant to, įtampa buvo didžiulė ir važiuodamas ten, maldoje aš ieškojau stiprybės, paguodos ir drąsos. Bet koks palengvėjimas mane užplūdo, kai supratau, kad manęs laukė ir džiaugėsi dėl mano atvykimo! Būčiau galėjęs ten likti ir ilgiau, o bendravimo pabaigoje visi patvirtinome: Mes pamiršime viską, kas buvo nutikę.
Viskas Dievo valioje; JIS įsikiša ten, kur viešpatauja vien neapykanta ir pykčiai! Tokiu būdu tikėjimas, malonė ir atleidimas nugali neapykantą ir pyktį! Be abejonės, grįžtant buvo giedamos šlovinimo giesmės!
Toks yra mūsų Dievas: JIS yra didžiausias ir stipriausias Savo vaikus pažįstantis Tėvas. Kai jie šaukiasi, JIS įdėmiai klauso. JIS žino, kada yra tinkamas laikas pagalbai ir žino geriausią išeitį. Mes turime dėkoti Jam dar tuomet, kai esame įklimpę į problemas, nes JIS tikrai mus išgelbės. Savo vaikams JIS niekada neleis paskęsti bėdoje ir rūpesčiuose!
Jis išvedė mane iš pavojaus, išgelbėjo mane, nes yra mane pamėgęs. (20 eil.)

Dėkoju, Jėzau, kad galiu pasitikėti Tavimi. Tu turi numatęs planą net ir tuomet, kai rodos viskas vyksta per lėtai. Tu tą planą įvykdysi, nes tik Tavo žodis yra paskutinis. Taip, aš turiu nuostabų, ištikimą Dievą!!!

 

Nesvyruojančiai ištikimas Dievas – 2021.11.1​4​

Jis yra Uola; tobuli Jo darbai, visi Jo keliai pilni teisybės. Dievas (nesvyruojančiai) ištikimas…
Pakartoto įstatymo knyga 32, 4

Ši eilutė yra iš Mozės dainos. Esu visiškai pagautas bei sužavėtas tokio išsireiškimo: ….”JIS yra nesvyruojančiai ištikimas Dievas”. – Kaip nuostabiai Mozė sako.
Ir tai yra tiesa: JO ištikimybė tvirta. Visada ir visur JIS stovi šalia manęs, nesusvyruoja. Net jeigu aš kažką padarau blogai, JIS ištikimai stovi šalia, lyg nieko nebūtų nutikę. Net kai pykstu ant JO ir mielai norėčiau ant JO pasibarti (nes ir vėl nesuprantu JO tikslų), JIS gali tai priimti, nes turi labai plačius pečius ir gali mane toleruoti. Tada JIS manęs visai neklauso, elgiasi taip, lyg negirdėtų manęs ir galvoja: Šitas ir vėl greitai nusiramins.
Ir JIS teisus. Kuomet esu ir vėl su JUO, mes kalbamės ir aš suprantu, kad klydau. JIS turėjo perspektyvą, JIS nusprendė išmintingai ir teisingai. Kažkas tokio mūsų neišskiria, tik dar labiau sujungia: juk JIS nesvyruojančiai ištikimas!
Ir jeigu jaučiuosi išsekęs ir pavargęs, tai JIS yra šalia ir būdrauja, nes yra nesvyruojančiai ištikimas. Ir kuomet ligos pakirstas guliu, JIS sėdi ant mano lovos, nes yra nesvyruojančiai ištikimas. Ir kada pasaulis byra į šukes, JIS laiko mane už rankos. Ir paskutinio atodūsio metu JIS paims mane ant rankų ir nusineš, nes JIS yra nesvyruojančiai ištikimas.
JIS pasirinko mane, ir jau tada JIS žinojo, koks žmogus aš esu ir kaip atrodys mano dienos. Ir vis dėlto JIS tarė: šito aš noriu! Ir taip JIS tapo mano Dievu ir nuo tada iki šios dienos JIS yra nesvyruojančiai ištikimas. Taip nuostabu yra turėti tokį Dievą, Dievą, kuris manęs niekada nepalieka.

Dėkoju, Tėve danguje, Tu esi ištikimas man!

Nehemijo malda – 2021.11.1​3​

Išpažindamas nuodėmes, kurias mes, izraeliečiai, esame tau padarę. Ir aš, ir mano tėvo namai esame tau nusidėję.
Nehemijo knyga 1, 6

Nehemijas buvo Persijos karaliaus gėrimų padavėjas, juo buvo labai pasitikima. Jis išgirdo apie Jeruzalės likimą, kad ji paskendusi griuvėsiuose ir pelenuose. Šitai labai palietė jo širdį, ir jis ilgai gedėjo Viešpaties akivaizdoje. Tada jis pradėjo melstis. Jis išpažino savo kaltę prieš Dievą ir susitapatino su visa tauta. Visi esame nusidėję, ir aš, ir mano šeima! – nors Nehemijas nedalyvavo stabmeldystės nuodėmėse. Jis stipriai jautėsi savo tautos nariu, kad net ir kaltes prisiėmė kartu su ja. Mes esam nusidėję!
Ir tada jis priminė Dievui JO pažadus: Jeigu atgailausite, ir vieną Dievą šlovinsite, aš jus surinksiu ir vėl į Jeruzalę parvesiu. Šia atgaila bei pažadu Nehemijas pasikliovė ir dažnai apie tai priminė Dievui.
Tokia malda turėjo pasekmių. Karalius siuntė Nehemiją į Jeruzalę, kad ją vėl atstatytų. Nehemijui nieko pačiam nereikėjo pradėti, Dievas asmeniškai viskuo pasirūpino. Nehemijui tereikėjo veikti.
Mūsų tautos nuodėmės yra įvairios bei sunkios prieš Dievą. Ne tik netikėjimas plinta, bet ir stabmeldystė, netikri dievai, iš kurių kažko tikimasi, taip pat atitolimo nuo Dievo pasekmės: seksualiniai ištvirkavimai yra „normalu“, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, badymai peiliu, vagystės ir politinės apgavystės bei įžūlūs gundymai.
Atitolimo nuo Dievo pasekmės ar bausmės už tai jau dabar yra juntamos: epidemijos, vėžiniai susirgimai, vienišumas, savižudybės, depresijos …
Ką krikščionys turėtų daryti daugiau nei kad melstis už mūsų tautą! Jeigu mylime savo tautą ir šalį, susivienysime ir melsimės: Mes nusidėjome. Tačiau dauguma krikščionių vis dar stovi aukščiau šių dalykų ir meldžiasi taip: Tai jie, jie nusidėjo! Atsiųsk jiems tinkamą bausmę! – bet taip mes skelbiame ir meldžiame teismo, o ne malonės, atgailos ar grįžimo pas Dievą.
Tėvas danguje laukia mūsų maldos tam, kad JIS galėtų įsikišti. Prisijunk prie kariuomenės tų, kurie meldžiasi už mūsų šalį!

Tėve, mes nusidėjom! Praeityje mes kankinome ir netinkamai elgėmės su Tavąja žydų tauta. Ir šiandien gyvename be Tavęs. Mes pasiklydome kaip avys be piemens! Atleisk mums ir mūsų tautai! Ir ateik, meldžiu, su Savuoju palaiminu!!

Apie maldų išklausymą – 2021.11.1​2​

Jėzus tarė Mortai:
„Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“
Evangelija pagal Joną 11, 40


Marija ir Morta taip labai tikėjosi, kad ateis Jėzus ir išgydys jų brolį Lozorių, lygiai taip, kaip jau daugelį kitų JIS išgydė. Tačiau Jėzus neatėjo. Ir štai Lozorius mirė, sesės labai jo gedėjo. Jos priekaištavo Jėzui dėl to, kad JIS neatėjo. Tačiau Dievas turėjo kur kas didesnį užmanymą, JIS norėjo duoti kur kas didesnį ženklą: ogi prikelti Lozorių iš numirusių. Jėzus pašaukė Lozorių iš kapo olos, ir jis iš jos išėjo, nors buvo jau trys dienos kaip miręs ir stipriai dvokė.
Kaip yra su mūsų malda: Ar norime įtikinti Dievą, kad padarytų šį ir tą? Pateikiam gausybę argumentų ir diskutuojam su JUO, ką ir kaip JIS turėtų padaryti? Kas šioje situacijoje yra geriausia? Mes aiškiname tai Dievui ir galvojame, kad JIS turėtų į tai atsižvelgti. Mes apibūdiname JAM savo poreikius, taip pat nurodome išeitį, – o kad tik JIS darytų tai, ką mes JAM sakome! Tokios maldos nėra geros, kituose mes tai greitai pastebime.
Mes galvojame, kad Dievas veikia pagal mūsų tikėjimą. Ir stengiamės tikėti teisingai. Vaje, kiek jėgų tai kainuoja! Pabandyk įtikinti save kažkuo tikėti! Tai visai nėra lengva; – tik per nuolatinį kartojimą ir tikrovės neigimą mes patikime dalykais, kuriais paprastai netikėtume.
Mūsų tikėjimas tam tikrais dalykais turi gimti tyloje prieš Dievą. Tai JIS mums suteikia mintis bei žodžius – mažus tikėjimo daigelius. Jie turi augti, juos turime mes branginti ir prižiūrėti. Tik tada mes regėsime stebuklus. Tačiau vien tik apsisprendimas ir troškimas kažko bei bandymas Dievą dėl to kažko įtikinti, tai dar nėra tikėjimas, išjudinantis kalnus.
Jėzus mums parodė, kaip tai padaryti. JIS pasiliko tyloje su Dievu, kuomet mirė JO draugas Lozorius. JIS veikė taip, kaip norėjo Dievas, o ne taip, kaip pats būtų mieliau norėjęs. Šitaip JIS patyrė prisikėlimo stebuklą.
Tu regėsi stebuklą, jeigu melsi ir tikėsi tuo, ko nori Dievas. Tu patirsi tik nusivylimą, jeigu maldoje bandysi primesti savo valią.

Viešpatie, padėk man teisingai melstis! Tebūnie Tavo valia, ne mano!

Numirti su Jėzumi – 2021.11.1​1​

Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas,
kad įgytume išmintingą širdį!
Psalmių 90, 12

Paskutiniu metu galima dažnai išgirsti, kad numirė jauni vyrai ir moterys. Dalis iš jų mirė dėl ligos, dalis avarijose, dalis susirgę vėžiu. Kai kurie iš jų pasidalijo savo likimu viešai ir išdėstė savo mintis ir jausmus. Kiti numirė staiga, neturėdami galimybės tam pasiruošti; – tiesiog buvo išplėšti iš gyvenimo. Palyginus su gyvenimu čia, amžinybė yra be galo ilga. Čia pragyvenama galbūt 70 ar 80 metų, o ten amžinai. Taip, kaip gyvename čia, atsilieps visai amžinybei.
Kai kažkas sužino, kad gyventi liko visai nedaug, pradeda mąstyti. Pirmiausia ištinka šokas, kad tai atsitiko jam, o tada skundžiamasi: kodėl aš? neteisinga!! – Tačiau po to susimąstoma apie gyvenimo prasmę, ir ką reikėtų nuveikti su likusiu gyvenimu. Kai kurie išvyksta į kelionę, kiti susitaiko su šeima ir vaikais, dar kiti ieško Dievo kaip atsakymo į amžinybės klausimą.
Bet kuriuo atveju bloga diagnozė pakeičia visą mūsų mąstymą ir elgseną. Įsivaizduok: tu esi tas, kuriam liko gyventi 1 mėnuo. Ką tau tai reikštų? Kas būtų nereikšminga, o kas būtų svarbu? Kaip pasikeistų tavo dvasinis gyvenimas su Dievu?
O jeigu tai ištiktų tavo artimą, kaip pakeistų ši diagnozė tavo santykį su brangiausiu žmogumi? Sunkūs klausimai!!!!
Aš pažįstu keletą žmonių, kurie turėjo artimą santykį su Dievu, bet turėjo mirti. Iš karto nei vienas iš jų nesusitaikė su diagnoze. Tiesą sakant visi iš pradžių “grūmėsi” su Dievu. Ir tokiu būdu jų bendravimas su Dievu tapo dar intensyvesnis. Jie pabėgdavo nuo blogų minčių, skausmo ir vienatvės į Dievo glėbį. Jie praleisdavo daug laiko kalbėdamiesi su Juo ir patirdavo Jo paguodą. Galiausiai jie buvo visiškai saugūs ir užtikrinti Jo rankoje. Jie galėjo iš visos širdies Jo keliui pasakyti Taip. Dievo artumas spinduliavo jų akyse ir žodžiuose. Ir kai jie mirė, galima buvo pasakyti: jie pabėgo nuo mirties, nes Jėzus ir angelai nunešė juos į namus; – čia pasiliko tik apvalkalas, kūnas.
Stebėdamas tai, aš galvojau: mirtis prarado savo baisumą; – taip galiu ir aš numirti be baimės, be siaubo ir be vienatvės: saugiai Jame. – JIS tikrai nugalėtojas, nugalėjęs vienatvę, mirtį, pragarą ir mirties baisumus. Ir JIS vienintelis gali tinkamai paguosti tuos, kurie kenčia praradę mylimą žmogų.

Ačiū Jėzau, būdamas prie Tavo rankos esu apsaugotas nuo pragaro, mirties ir sugedimo! Tu esi stipresnis, ir Tu laikai mane, kai aš nebegaliu išsilaikyti. Ačiū už Tavo paguodą, Tavo artumą, Tavo gailestingumą!!!

Dievo draugas – 2021.1​1.10​

Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu, o jis buvo pramintas Dievo draugu.
Jokūbo 2, 23

Tik Abraomas apibūdinamas kaip Dievo draugas. Kito nerandu niekur Biblijoje. Aš klausiu savęs, kaip Abraomui pavyko įsigyti šį ypatingą titulą? Ar aš taip pat galiu tapti Dievo draugu?
Aš galvoju apie Dievo apsilankymą pas Abraomą. Abraomas pasitiko svečius džiaugsmingai ir nedelsiant paruošė vaišes, papjovė nupenėtą veršiuką ir džiaugėsi garbingais svečiais. Jie daug kalbėjo ir po to, kai pasisvečiavimas ėjo į pabaigą, Abraomas palydėjo svečius. VIEŠPATS jam pasakė: kaip galėčiau Abraomui nutylėti, ką Aš ketinu daryti? Sodomos ir Gomoros šauksmas pasiekė mano ausis, jų nuodėmė yra didelė. – ir Abraomas paklausė VIEŠPATĮ: ar Tu nori sunaikinti visus, teisiuosius kartu su nusikaltėliais? Galbūt ten yra 50 teisiųjų, ar Tu nori visus be išimties sunaikinti? – taip derėjosi Abraomas su VIEŠPAČIU. Ir Jis priėmė jo žodžius rimtai. Net jeigu tik 10 teisiųjų būtų, VIEŠPATS tos vietos nesunaikintų. Taip, VIEŠPATS išgirdo Abraomą ir jo prašymą, nes Abraomas buvo Dievo draugas.
Kaip tai įvyko? Žinai, Abraomas ilgai laukė sūnaus, paveldėtojo. Kaip dažnai jis išeidavo naktį į lauką, žvelgdavo į dangų, į žvaigždes, ir kalbėjosi su Dievu, išliedavo Jam savo širdį. Juk Dievas jam pažadėjo paveldėtoją, sūnų! Taip ilgai jis turi jo laukti! Abraomui buvo sunku, ir dažnai atsirasdavo abejonės, nepasitikėjimas ir net nusiminimas. Bet jis kiekvieną vakarą išeidavo laukan ir kalbėjosi su VIEŠPAČIU. Šiomis tylomis valandomis jis tapo Dievo draugu. Lygiai taip pat ir mes galime tapti Dievo draugais.
Kaip Dievas Abraomo klausėsi ir priėmė jo prašymą rimtai, taip Jis išgirsta kiekvieną draugą. Jei tu  nori sėkmingai melstis, tapk Dievo draugu! Tai yra užtarimo paslaptis: būti Dievo draugu, turėti intymų bendravimą su VIEŠPAČIU ir žinoti, kas Jam patinka, o kas ne. Pasitikėti Jo išmintimi, Jo keliais ir sprendimais. Ir turėti drąsos, su Juo kalbėti.

Ačiū Jėzau, Tu darai mus Dievo draugais! Tu apvalai mus nuo visų netyrumų, Tu pašventini mus Šventąja Dvasia, Tu darai mus priimtinus Dievui, darai mus karaliais ir kunigais! Ačiū už Tavo darbą!!

Skalbimo mašina

Dieve, tyrą širdį sutverk manyje
ir teisingą dvasią atnaujink!
Psalmių 51, 12

Mes turime skalbimo mašiną. Tik šiek tiek nešvariems skalbiniams yra skirta taupymo programa, o labai nešvariems skalbti galima naudoti intensyvią programą. Čia vyksta ilgas užmirkymas ir nuolat skalaujama, kol drabužiai tampa visiškai švarūs. Mes nusprendžiame, kokia programa geriausiai tinka, ir ją įjungiame.
Aš įsivaizduoju, kad Dievas taip žiūri į mane, patalpina mane į savo valymo procesą ir galvoja, kokia programa man tiktų geriausiai. Ar užteks lengvos programos? JIS nori, kad tapčiau šventu, švariu, tyru ir į Jį panašiu. Aš ir pats pagalvoju, ko norėčiau ir kokios programos man užtektų. Ir pastebiu, kaip pasišiaušiu, nenorėdamas sau įsijungti intensyvios programos; – ar neužtektų tik lengvos priežiūros?? Mes laikome save pakankamai gerais (lyginant su kitais žmonėmis). Mūsų giminaičiai, va jie tai daro daugybę klaidų ir kaimynai, tie tai visai pikti ir blogi … Jeigu mes taip mąstome, tai ir patys pastebime, kad iš tiesų tai ne visai teisinga; – bet nepaisant to, mes mielai tuo tikime. Dievas mato mus tokius, kokie iš tikrųjų esame: piktus, neteisingus, sugedusius. Kiek daug egoizmo, išdidumo, nedraugiškumo, … ir kitokių nuodėmių tūno mūsų širdyse! Mes tik nenorime įdėmiau pažvelgti.
Todėl Dievas sako: lengva programa skirta sekmadieniniams krikščionims, kurie ne į viską žiūri pakankamai rimtai. Truputį priežiūros ir politūros jiems užteks.
Tačiau intensyvios programos stipriai purviniems skalbiniams – tai yra minimalus dalykas, kurio mums reikia! Ir tai reiškia nuolat mirkyti ir skalauti – sunki programa mums! Mes nemėgstame, kai mūsų klaidos ir nuodėmės iškeliamos į paviršių. Tačiau Dievas turi jas išnešti į šviesą, kad padarytų mus tyrais. Nes kaip galėtume tokie purvini atsistoti prieš Šventąjį Dievą? Dievas žengia dar žingsnį toliau: JIS sako: Aš sukursiu Tavyje Naują širdį. Širdį, kurioje Aš pats apsigyvensiu.
Reiškia, JIS mus labai, labai myli, nes tiek daug su mumis dirba. Ir JIS turi labai, labai gerą tikslą mums: padaryti mus Savo Karalystės piliečiais! Šventi, teisūs ir tyri turime atsistoti Dievo akivaizdoje.

Ačiū, Jėzau, tik Tu gali mane apvalyti nuo visokio purvo. Prašau, tai ir padaryk! Aš kai ką apsvarstau, bet aš noriu visiškai atsiduoti Tavo valiai. Nes Tu turi gerus sumanymus man. Prašau, apvalyk mane ir padaryk tokiu žmogumi, kokį Tu nori matyti. Aš patikiu save Tau.

VIEŠPATIES Žodis

Dievo kelias tobulas,
VIEŠPATIES Žodis ugnimi valytas.
Jis yra skydas visiems, kurie Juo pasitiki.
Psalmių 18, 31

Dievo keliai yra tiesūs, patikimi, tobuli ir geri. Mūsų keliai dažnai yra kreivi, pilni pavojų, be tikslo ir ne visada geri. Bet Dievas nori mums padėti vaikščioti Jo keliais! Mums tik reikia Jo klausyti. Deja, mes per mažai žinome Bibliją, Dievo Žodį, kad visada pasiliktume Jo kelyje. Ir Šventoji Dvasia, viską primenanti, negali mums priminti to, apie ką mes niekada neskaitėme.
O išgirdę Dievo Žodį konkrečiai situacijai, mes dažnai pasielgiame kaip Adomas ir Ieva: Taip, ar bus taip iš tikrųjų? Gal ten manoma visai kitaip, negu aš galvoju… Galbūt, tam tikromis aplinkybėmis, gali būti, tokios ir panašios mintys griauna Žodžio jėgą. Dievo Žodis yra nedviprasmiškas ir aiškus. Jis visada moko asmeniškai!
Dievo Žodis buvo patikrintas. Jau daug kartų praėjo, ir žmonės iš kartos į kartą, pasitikėję Jo Žodžiu, nebuvo apvilti. Jis yra ugnimi valytas! Sunkumų ugnimi ir net mirties ugnimi. Kas pasitikėjo Jo Žodžiu, niekada nebuvo Jo paliktas. Dievo Žodis ir Jo apreiškimai yra man kaip skydas, už kurio galiu pasislėpti. JIS pats laiko šį skydą, todėl esu saugus ir tvirtas. Nepaisant visų kankinančių klausimų, galiu vis tiek išlikti ramus; nes JIS yra čia, Tas, kuris visus dalykus laiko savo galingoje rankoje.

Ačiū, Tėve danguje, Tu tobulai laikai mane savo rankoje! Tavo Žodis yra aiškus, tobulas ir teisingas. Aš galiu pasitikėti Tavimi ir Tavo Žodžiu; – Tu niekada manęs neapvili! Aš noriu vaikščioti Tavo keliais, prašau, padėk man Tavęs klausyti. Ačiū, kad vedi mane prie tikslo, nes aš jį ne visada matau ir atrodo, tarsi sukčiausi ratu. Gerai, kad Tu čia esi, ir kreipi į mane dėmesį!