„Esu sielvarto baisiai nukamuotas; VIEŠPATIE, atgaivink mane, kaip esi pažadėjęs.“
Psalmyno 119, 107
Kuomet Dievas per savo Žodį kalba man asmeniškai, – tai visados mane sustiprina, padrąsina arba koreguoja. Tai nepaprastai atgaivina – labiau nei 10 kavos puodelių! Taip pat šis poveikis neišgaruoja, ne, jis net dar labiau sustiprėja. Dievas kalba man Meilės žodžius, kurių taip trokštu. Taip gera pažinti šį Dievą asmeniškai!! Bėdoms ar liūdesiui užpuolus, Dievo Žodis yra kaip šviesos spindulys tamsoje, kuris kalba: yra tas, kuris mane neša ir veda į tikslą! Tas, kuris manęs niekada nepamiršta!! Į šį Dievą sudedu visas savo viltis ir žinau – Jis niekada manęs nenuvils.
Ačiū, Jėzau, ačiū!!! Tu esi tas, kuris mane myli ir kuris man į ausį šnibžda Meilės Žodžius! Kaip galėčiau be Tavęs gyventi?! Tavo Žodis atgaivina, stiprina bei drąsina mane. Ačiū už Tavo Meilės Žodžius!!!